konferKonferencija „Klaipėdos kraštas ir jo raida 1923 – 1939 m.“
arba aiškiai ir teisingai apie Klaipėdos kraštą

 

Spalio 30 d. Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete vyko praktinė – dalykinė konferencija „Klaipėdos kraštas ir jo raida”, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90 –mečiui paminėti. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 mokytojų iš daugelio Lietuvos regionų, kurių didžioji dalis studijas yra baigę Lietuvos edukologijos universitete. Renginį organizavo Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyrius ir Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas, organizatoriams talkino Istorijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos nariai. 

 

Generolo Adolfo Ramanausko – Vanago auditorijoje susirinkusius konferencijos dalyvius sveikino Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Eugenijus Jovaiša, pabrėžęs, jog istorijos mokslas ir istorijos mokytojas turi visuomet eiti greta. Taip pat akademikas dar kartą pabrėžė, jog Klaipėdos kraštas yra senosios etninės mūsų žemės, kurios priklausė aisčių pasauliui. Renginiu džiaugėsi Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė Violeta Kriščiūnienė, vildamasi, jog asociacijos gretos po šio renginio augs.

Pirmoje konferencijos dalyje pranešimus skaitė mokslininkai kurie dalį savo tyrinėjimų skiria išskirtiniam Lietuvos regionui – Klaipėdos kraštui. LEU IF Lietuvos istorijos katedros doc. dr. Mindaugas Tamošaitis savo pranešime pristatė pagrindines Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos versijas. Pranešėjas, kuris taip pat yra mokytojas ekspertas, atkreipė dėmesį, jog dėka naujausių istoriografinių tyrimų, šiandien mokiniams galime pateikti objektyvią informaciją Klaipėdos krašto prijungimo tema.

LEU IF Visuotinės istorijos katedros asistentas bei istorijos mokytojas Mindaugas Nefas savo pranešime pamėgino schematiškai pavaizduoti autonomiją 1923 – 1939 m. Lietuvos Respublikos sudėtyje turėjusio Klaipėdos krašto valdymą. Anot, pranešėjo Klaipėdos krašto valdymas 1923 – 1939 m. privalo susilaukti dėmesio istorijos mokymosi programose, nes tai yra išskirtinis dalykas Lietuvos Respublikos politinėje istorijoje.

LEU IF prodekanė doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė mokytojams pristatė savo tyrinėjimus apie Lietuvos konsulatą Klaipėdos krašte 1920 – 1923 m. Pranešėja nuosekliai ir tiksliai atkūrė svarbiausius veiksnius, kurių dėka buvo pasiruošta krašto prijungimui prie Lietuvos. S. Grigaravičiūtės teigimu „Lietuvos laisvė stovi ant išardytos Didžiąją ir Mažąją Lietuvą skyrusios sienos luitų“, turėdama omenyje, paminklą Lietuvos laisvei Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kuris pastatytas ant buvusios Lietuvos ir Vokietijos valstybinių sienos riboženklių.

Dr. Artūras Svarauskas, LEU IF Lietuvos istorijos katedros dėstytojas savo pranešime gvildeno Lietuvos politinių partijų, ypač Lietuvos krikščionių demokratų partijos požiūrį į Klaipėdos krašto problemą I-osios Lietuvos Respublikos laikotarpiu. A. Svarausko pranešimą iš dalies, pratęsė Visuotinės istorijos katedros doc. dr. Romas Juzefovičius pabrėžęs Klaipėdos krašto akademinės bendruomenės kultūrinės veiklos reikšmę. Mokslininkas nagrinėjo Klaipėdos prekybos ir pramonės instituto kaip pirmosios privačios aukštosios mokyklos Lietuvoje reikšmę lituanizuojant Klaipėdos kraštą. Taip pat Klaipėdos pedagoginio instituto (LEU pirmtako) studentų bei dėstytojų vaidmenį kultūrinėje Klaipėdos krašto lietuvių veikloje.

Antrojoje konferencijos dalyje daugiau dėmesio buvo skirta Klaipėdos krašto istorijos praktiniam pateikimui mokykloje. LEU doktorantas bei Vilniaus P. Vileišio progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas kruopščiai išnagrinėjo Klaipėdos krašto temos pateikimą mokykliniuose Lietuvos istorijos vadovėliuose. Pranešėjas lygindamas 5, 10 ir 12 klasės istorijos vadovėliuose pateikiamą informaciją apie Klaipėdos kraštą teigia, „kad mokyklinių vadovėlių autoriai naudoja dviprasmiškumą, kuris atveria galimybę įvairioms, kartais net priešingoms teksto interpretacijoms”.  

Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokytoja ekspertė Kristina Vilkelienė konferencijoje dalyvavusiems mokytojams vedė pamoką „Klaipėdos krašto prijungimas ir jo raida 1923 – 1939 m.“ Mokytoja naudodamasi šiuolaikinėmis technologijomis bei įvairia literatūra bei šaltiniais pateikė puikių pasiūlymų kaip kūrybingai vesti pamoką 10 klasės mokiniams. Mokytojos teigimu pamokoje turi aktyviai darbuotis mokinys, tuo tarpu mokytojas turi padėti ir kontroliuoti mokinio darbe, o ne vyrauti pamokoje ar skaityti konspektą.

Renginio dalyviai tvirtino, jog tokio pobūdžio konferencijos istorijos mokytojams yra labai reikalingos. Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos (Panevėžio raj.) istorijos mokytoja Lina Martinkėnaitė, po konferencijos tvirtino, jog tai „Visapusiškai naudinga ir nenuobodi konferencija. Perskaičius kvietimą į dalykinę – praktinę konferenciją, pirmiausiai akis užkliuvo už žodžių: „dalykinė“ ir „praktinė“. Juk smulkesnių istorijos detalių apie Klaipėdos krašto raidą 1923 – 1939 m. sužinojau iš istorijos mokslo tyrinėtojų, bet dar ir dalyvavau pamokoje, kurioje mokytoja praktiškai parodė, kaip šią temą nagrinėti istorijos pamokų metu“. 

Konferencijos pabaigoje buvo pristatyta Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos veikla, kuri šiuo metu yra aktyvinama, ši konferencija yra vienas geriausių aktyvėjančios asociacijos veiklos pavyzdžių. Asociacijos veiklą pristatė pirmininkė Violeta Kriščiūnienė ir Vilniaus skyriaus pirmininkė Sonata Džiavečkaitė.

1923 m. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas deklaravo, jog „Nuo šiandien visą šio krašto galybę ir vyriausią valdžią paimame į savo rankas“. Šią idėją iki šiandien įgyvendina istorijos mokytojai bei visi Lietuvos Respublikos piliečiai.

Galerija

 

Mindaugas Nefas

LIMA Vilniaus skyriaus narys

LEU IF Visuotinės istorijos katedros asistentas