KVIETIMAS Į JAUNIMO EISENĄ „LIETUVOS VALSTYBĖS KELIU“ Spausdinti
Parašė Administratorius   
Sekmadienis, 04 Vasaris 2018 10:30

Lietuvos valstybes keliu-1

vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Lituanistų sambūriu ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacija kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes paminėti Vasario 16-ąją ir mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį šventine jaunimo eisena. 

 

 

Dėkojame visiems, dalyvavusiems šioje tradicinėje eisenoje ankstesniais metais. Nuoširdžiai kviečiame visus į šių metų šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“.

Susirinkime Vasario 16-ąją, 10 val. į Vilniaus Katedros aikštę su trispalvėmis ir savo mokyklų vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu.

Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – eisime kartu pro Signatarų namus, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų. Eisime keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.

Iš anksto galite susipažinti su mūsų eisenos maršrutu – su šešiolika svarbių Lietuvos valstybės istorijos vietų, kurias šių metų kelyje aplankysime:

1. Katedros aikštė, Šventaragio slėnis su Vilniaus arkikatedra bazilika ir Valdovų rūmais. Senosios Lietuvos valstybės centras.

2. Pilies g, 8.  Čia 1918-1925 m. gyveno Vilniaus vyskupas, palaimintasis Jurgis Matulaitis. 

3. Pilies g. 22. Čia stovėjo LDK etmono Konstantino Ostrogiškio, 1514 m. laimėjusio Oršos mūšį prieš maskvėnus, namai.

4. Pilies g. 26. Buvęs Štralio namas, kuriame Lietuvos Tarybos nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, dabar Signatarų namai.

5. Pilies g. 23. Šio modernaus namo vietoje stovėjo LDK kanclerio, valstybės savarankiškumo gynėjo Mikalojaus Radvilo Juodojo ir jo sūnaus, kardinolo Jurgio Radvilo rūmai, vadinti Kardinalija. 

6. Pilies g. 40, Jurgio ir Marijos Šlapelių namai, kuriuose viešėdavo J. Basanavičius, Vydūnas ir kiti lietuvių inteligentai.

7. Didžioji g. 4. Chodkevičių rūmai: LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – Salaspilio (1605 m.) ir Chotyno (1621 m.) mūšių laimėtojas. 

8. Didžioji g. 7. LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco, 1660 m. išvadavusio Vilnių iš maskvėnų, rūmai.

9. Didžioji g. 12. Šv. Mikalojaus cerkvė, kurią LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis pastatė 1514 m., dėkodamas Dievui už pergalę Oršos mūšyje. 

10. Didžioji g. 31. Rotušė, kurioje 1794 m. dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, mėginusi išgelbėti Lietuvos valstybę. Rotušės aikštėje už Lietuvos valstybės išdavystę 1580 m. buvo nukirsdintas didikas Grigas Astikas, o 1794 m. pakartas paskutinis LDK etmonas Simonas Kasakauskas.

11. Didžioji g. 34. Šv. Kazimiero, Lietuvos valstybės globėjo, bažnyčia, papuošta valstybės valdovų Jogailaičių karūna.

12. Aušros Vartų g. 5. Filharmonija, čia buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. gruodžio 4-5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.

13. Aušros Vartų g. 7. Bazilijonų vienuolyno vartai. Už jų esančiame vienuolyne 1823-1824 m. kalėjo filomatai ir filaretai, 1831 m. sukilėliai, 1839 m. - sukilimo rengėjas Simonas Konarskis.

14. Aušros Vartai. 1794 m. liepos 19-20 d. Vilniaus miestiečiai šiuos vartus didvyriškai apgynė nuo Rusijos imperijos kariuomenės.

15. Rasų g. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vizitiečių vienuolynas: čia Rasų kalėjime sovietai kalino rašytoją Kazį Borutą ir kitus lietuvių disidentus.

16. Rasų kapinės. Vasario 16-tosios Aktos signatarų Jono Basanavičiaus ir Jono Vileišio kapai, sovietų nužudytų signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Vlado Mirono simbolinis kapas, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų garsių Lietuvos menininkų kapai, už Lietuvos laisvę žuvusių karių savanorių kapai.

 

Pagarbiai,

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos vardu Žaneta Vaškevičienė

 

Paskutinį kartą atnaujinta Sekmadienis, 04 Vasaris 2018 10:40