Vasaros pabaigoje, rugpjūčio 28-30 d.Piarnu mieste, Estijoje, vyko III tarptautinė istorijos olimpiada. Olimpiadoje dalyvavo  komandos iš Suomijos, Estijos. Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos,  Danijos ir Olandijos. Olimpiadą organizavo Estijos švietimo ministerija, Estijos istorijos mokytojų asociacija ir Euroclio. Olimpiadoje pirmą kartą dalyvavo ir mūsų Lietuvos komanda, kurioje buvo Kauno technologijos universiteto gimnazijos moksleiviai Auridas Litvinas ir Jonas Pipiras bei Šiaulių Didždvario gimnazijos moksleivis Dovydas Jokšas. Komandą lydėjo Kauno technologijos universiteto gimnazijos istorijos mokytoja Jūratė Jarmalauskienė. Moksleiviai turėjo per tris valandas parašyti tris istorinius rašinius iš Pirmojo pasaulinio karo temos pagal duotas potemes.  Darbai turėjo būti rašomi anglų kalba. Taip pat reikėjo pristatyti savo valstybės kultūrinius laimėjimus. Grupių vadovams, kurie atlydėjo komandas, vyko seminaras, kuriame buvo aptariamos kiekvienos šalies darbo su gabiais vaikais problemos. Olimpiados užduotis sudarė ir moksleivių darbus vertino Euroclio atstovai Iš Didžiosios Britanijos  Chris Rowe ir Danijos Benny Christensen.

Suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad KTU moksleivis Auridas Litvinas laimėjo pirmą vietą, aukso medalį, o kitas KTU moksleivis  Jonas Pipiras laimėjo bronzos medalį. Moksleivis iš Šiaulių Dovydas Jokšas buvo apdovanotas pagiriamuoju raštu.

Nugalėtojams buvo įteikti medaliai: aukso medalį laimėjo Lietuva, sidabro - Olandija ir Ukraina,  bronzos - Baltarusija, Lietuva ir Olandija.

Sveikiname nugalėtojus!

LIMA TARYBOS ATSAKYMAI Į LIETUVOS ŠVIETIMO TARYBOS PATEIKTUS KLAUSIMUS DALYKŲ MOKYTOJŲ ASOCIACIJOMS APIE ŠIŲ METŲ BRANDOS EGZAMINUS

1. Ar brandos egzaminų užduotys atitinka egzaminų programas?

Istorijos valstybinio brandos egzamino užduotis detaliai atitinka egzamino matricą, užtikrinančią proporcingą egzamino klausimų pasiskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Užduočių rengėjai laikosi egzamino programos reikalavimų pagal visus joje nurodytus parametrus.

2. Ar brandos egzaminų programos atitinka tam tikro dalyko ugdymo programą?

Istorijos egzamino programa atitinka viduriniojo ugdymo istorijos programą, tačiau ji yra siauresnė, konkretesnė ir tiksliau apibrėžia mokiniams keliamus reikalavimus.

Manome, kad ateityje būtų tikslinga atsisakyti atskirų vidurinio ugdymo ir egzaminų programų. Egzamino programa turi būti integruota į vidurinio ugdymo bendrąją programą, pagal kurią ir būtų rengiama egzamino užduotis, išlaikant egzamino matricą ir egzamino užduoties pobūdį.

3. Ar brandos egzaminų užduotys atskleidžia abiturientų dalyko supratimą?

Istorijos egzamino užduotis tikrino įvairius mokinių gebėjimus: žinias ir supratimą (patenkinamo lygio gebėjimai) bei taikymą, problemų sprendimą, interpretavimą ir vertinimą (aukštesnio lygio gebėjimai). Tokiu būdu mokiniai istorijos egzamine galėjo parodyti įgytas žinias ir kompetencijas. Egzamino užduotyje buvo įvairios tematikos klausimų: kultūros, politikos, visuomenės ir socialinio gyvenimo. Taip pat užduotyje buvo klausimų, reikalaujančių kritinio mąstymo ir gebėjimo vertinti istorinius procesus. Galiausiai užduotis reikalavo suprasti kiekvieno laikotarpio visuomenėje egzistavusias moralines ir vertybines nuostatas.

4. Kokius matote brandos egzaminų organizavimo trikdžius ir kaip siūlote juos pašalinti?

Reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuvoje egzistuoja stabiliai ir patikimai veikianti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka.

Viešojoje erdvėje pasirodantys pavieniai negatyvūs komentarai neatspindi realios padėties ir iškreipia visuomenės suvokimą apie egzaminų vykdymo procedūras.

Be to, būtina, kad atsakingi ŠMM pareigūnai viešojoje erdvėje išreikštų oficialią ir adekvačią valstybės poziciją apie egzaminus ir jų vykdymo procedūras. Šiuo metu nėra aiškiai išsakoma valstybės pozicija, todėl visuomenėje kyla bereikalingas šurmulys, kurį kelia atskirų žmonių nekompetentingi pasisakymai.

5. Ar ir kaip siūlytumėte gerinti egzaminų užduotis ir vykdymo tvarką?

Egzamino užduotyse reikėtų kelti minimalių reikalavimų ribą ir daugiau dėmesio skirti mokinių aukštesniųjų gebėjimų reikalavimams. Tai turėtų būti taikoma visiems mokomiesiems dalykams. Tokiu būdu būtų bent minimaliai užtikrinama mokymo(si) kokybė ir suvienodinami visų mokomųjų dalykų reikalavimai, nes valstybinių brandos egzaminų statistika akivaizdžiai rodo, kad minėti reikalavimai nėra vienodi.

Taip pat siūlome visų brandos egzaminų rezultatus skelbti vienu metu iš anksto nustatytą dieną. Tokios praktikos yra laikomasi daugelyje Europos šalių ir tai leistų išvengti bereikalingos įtampos bei visuomenės audrinimo. Be to, kandidatai vienu metu sužinoję visų egzaminų rezultatus galėtų objektyviau įvertinti savo pasiekimus ir apsvarstyti apeliacijų teikimo tikslingumą.

Atsakymai į klausimus suformuluoti LIMA Tarybos posėdyje 2014 m. liepos 1 d.

 Balandžio 25- 26 dienomis Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje vyko XXIV jaunųjų Lietuvos istorikų olimpiada. Šių metų  istorijos olimpiados tema buvo ,,Tautinis atgimimas: nuo spaudos draudimo įvedimo iki Vasario 16-osios akto paskelbimo". Lietuvos mokinių istorijos olimpiadoje dalyvavo 76 mokiniai.

Olimpiadą organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, LEU istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, Vilkaviškio rajono savivaldybė. Renginys finansuotas iš Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos lėšų.

Geriausiais  pripažinti šie mokiniai ir juos ruošę mokytojai:

I vietą laimėjo Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos IV klasės mokinė Monika Morkūnaitė (mokytoja Jolita Baltuškienė).

II vietą laimėjo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos IV klasės mokinys Kasparas Grinevičius (mokytoja Gražina Druskienė), Nidos vidurinės mokyklos 11 klasės mokinė Juta Zinkevičiūtė (mokytoja Erika Marinskaitė).

III vietą laimėjo Kauno rajono Raudondvario gimnazijos III klasės mokinė Rūta Kerulytė (mokytojas Algirdas Navickas), Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos 12 klasės mokinė Miglė Lapėnaitė (mokytoja Vilma Gailiūnienė), Vilniaus Žirmūnų gimnazijos III klasės mokinė Adelė Stankevičiūtė (mokytoja Jūratė Šačkutė)

Olimpiados užduotis rengė Lietuvos edukologijos universiteto ir mūsų asociacijos mokytojų komanda. Vertinimo komisijai vadovavo prof. dr. Juozas Skirius (Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto, Visuotinės istorijos katedros vedėjas).

Vertinimo komisijos nariais buvo  doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, Lietuvos edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto prodekanė, doc. dr. Vida Pukienė, Lietuvos edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros docentė, Violeta Kriščiūnienė, Vilniaus Antakalnio gimnazijos, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vedėja, istorijos mokytoja ekspertė, Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas ekspertas, Žaneta Vaškevičienė, Vilniaus Žemynos gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė, Martynas Maniušis, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos vyr. istorijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto, Lietuvos istorijos katedros metodinio kabineto vedėjas, Eugenijus Manelis, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius, istorijos mokytojas ekspertas, Andrius Porutis, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos istorijos mokytojas ekspertas, Regina Aleksienė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė, Laimutė Jasaitienė, Virbalio vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė, Juozas Jurkynas, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas, Arūnas Serneckas, UAB „Šviesa“ mokymo centro vadovas, istorijos mokytojas metodininkas.

Tikimės ir kitais metais sulaukti istorijos olimpiadose daug aktyvių, gabių, besidominčių Lietuvos istorija, mokinių ir linkime sėkmės juos ruošiantiems istorijos mokytojams.

I. Laikas: 2014 m. gegužės 31 d. 10 - 15 30 val.

II. Vieta: Kaunas.

III. Adresas: Karaliaus Mindaugo pr.11 ir Vilniaus g-vė 33.

IV. Dalyviai: LIMA nariai - istorijos mokytojai ir prijaunčiantys.

V. I posėdžio dalis 10 - 13 val.:

* 9 30 - 10 val. dalyvių registracija Kauno karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre. Kava.

*  10 - 10 15 val. mokymo centro direktorės pavaduotojos Daivos Abomavičienės sveikinimas.

*  10 15 - 10 30 val. supažindinimas su posėdžio programa.

J.Jarmalauskienė, LIMA Kauno skyriaus pirmininkė.

*  10 30 - 11 val. istorijos mokytojų asociacijos veikla Škotijoje.

V.Kriščiūnienė, LIMA pirmininkė.

*  11 - 12 val. diskusija " Istorijos privalomas egzaminas. Kodėl apie tai reikia kalbėti?"             

                      J.Jarmalauskienė,  K.Butenytė, R.Juozokienė, V.Mikutavičiūtė, K.Tamošaitis.

* 12 12 45 val. pietūs.

VI. II posėdžio dalis 13 - 15 30 val. Kauno prezidentūroje, Vilniaus gatvė 33 :

*  13- 13 45 val. paskaita apie tarpukario žydų gyvenimą Kaune.

              Vitalija Girčytė, Kauno apskrities archyvo direktoriaus pavaduotoja, mokslinė bendradarbė. 14 - 14 45 val. ekskursija po Kauno prezidentūrą.

* 14 45 15 30 val. posėdžio apibendrinimas.

                  J.Jarmalauskienė, LIMA Kauno skyriaus pirmininkė.

Posėdžio dalyvių registracija būtina. Registruotis adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai   arba tel. nr.  868633037 iki gegužės 27 d.