Balandžio 11 d. Vilniaus Antakalnio gimnazijoje vyko Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos (LIMA) Vilniaus miesto skyriaus steigiamasis susirinkimas. Vilniaus miesto istorijos mokytojus savo dainomis sveikino bei džiugino LIMA tarybos narys R. Navickas su pagalbininkais, atlikę nuostabią meninę programą. 

   LIMA skyriaus įsteigimas yra būtinybė, siekiant suburti istorijos mokytojų bendruomenę Vilniuje. Svarbiausi susirinkimo klausimai – skyriaus įsteigimas ir pirmininko rinkimai. Steigiamajame susirinkime dalyvavę mokytojai į skyriaus pirmininko postą iškėlė Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokytoją Sonatą Džiavečkaitę ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokytoją Mindaugą Tamošaitį. Daugumos sprendimu skyriaus pirmininke buvo išrinkta Sonata Džiavečkaitė, kuri vylėsi, jog pavyks suburti Vilniaus miesto istorijos mokytojų bendruomenę.

   Susirinkusių mokytojų siūlymu naujajai Vilniaus miesto skyriaus pirmininkei į pagalbą buvo išrinkti aktyvūs mokytojai - N. Kostinienė (Vilniaus Simono Daukanto gimnazija), E. Šalnienė (Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazija), M. Tamošaitis (Vilniaus Simono Daukanto gimnazija) ir M. Nefas (Vilniaus Radvilų gimnazija). Artimiausiu metu ketinama pasiskirstyti atsakomybės sritimis ir imtis darbo. 

   Naujojo LIMA skyriaus nariai tikisi aktyvaus miesto mokytojų dalyvavimo veikloje, kuris yra naudingas ne tik mokytojams bet visai Lietuvai. Juk puikūs istorikai sukurs puikią mokyklą, o ji savo ruoštu nuostabią mūsų Valstybę. 

    Šiandieninėje Lietuvos visuomenėje žodis „Seimas“, kaip matyti iš žiniasklaidoje periodiškai pateikiamų sociologinių apklausų, vertinamas labai prieštaringai, o gyventojų pasitikėjimas šia šalies valdžios institucija nėra aukštas. Antra vertus, demokratinėje visuomenėje suvokiama, kad visų piliečių reguliariai renkamas Lietuvos Seimas yra būtinas. Reikia džiaugtis, kad po 1990 m. iki šiol Lietuvos vidaus politikoje didelių vidaus politinių krizių išvengta, nuo demokratinių nuostatų nenukrypta. To įrodymas – reguliariai vykstantys demokratiniai Seimo rinkimai – juos laimėjusios partijos formuodavo vyriausybę. Visais atvejais valdžia laimėjusioms politinėms jėgoms buvo perduodama taikiai. Nors pasitaikė vyriausybės krizių, šalis savo jėgomis sugebėjo atsitiesti ir išlaikyti demokratinę santvarką. Lietuva išvengė sukrėtimo, koks buvo 1926 m. gruodžio perversmas, po kurio šalyje susiformavo autoritarinis prezidento A. Smetonos valdymas, kuriam demokratiškai išrinktas Seimas nieko nereiškė.

Publikacijos tikslas – atskleisti žodžio „Seimas“ prasmę ir parlamento vaidmenį Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje. 

Skaityti plačiau...

Internetinė prieiga

 Šie metai paskelbti 1863-ųjų sukilimo metais. Lenkijoje šis sukilimas vadinamas Sausio sukilimu. Lietuvoje jis prasidėjo 1863 m. kovą. Minint sukilimo 150-mečio sukaktį, Lietuvoje ir Lenkijoje gausu minėjimų ir kitų renginių. Praeitą savaitę dalis mūsų asociacijos istorijos mokytojų lankėsi Varšuvoje.

   Džiaugiamės galėdami atnaujinti ir aktyvinti savo asociacijos narystę ir visiems mums svarbias veiklas. Moksleivių atostogos buvo geras metas susitikti ir pabendrauti vieniems su kitais, pasidalinti bendrais profesiniais džiaugsmais ir idėjomis. Kovo 29 dieną Rokiškio rajono švietimo centre susirinko kad ir negausi, bet šviesi, iniciatyvi, kupina entuziazmo vietinių istorijos mokytojų grupė. Lietuvoje vykstanti nuolatinė švietimo kaita, nauji iššūkiai skatina telktis ir dalintis ne tik savo lūkesčiais, bet ir gerąja patirtimi, todėl rokiškėnai mokytojai nusprendė sukurti LIMA skyrių. Įgyvendinti šį sumanymą jiems padėjome mes, LIMA tarybos nariai Robertas Ramanauskas ir Žaneta Vaškevičienė. LIMA Rokiškio rajono skyriaus pirmininke vienbalsiai buvo išrinkta Juodupės gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Rima Šimėnienė, o iždininku – J.Tumo-Vaižganto gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Erikas Gaigalas. Įkūrę skyrių, pasidalijome mintimis apie asociacijos veiklą.