Ar klausimai tikrai buvo sunkūs!?

        Dalis atsiliepimų iš mokyklų apie konkurso užduotį akcentavo, jog klausimai buvo sunkūs, kad tai buvo atviri, o ne kaip įprasta testo forma su pasirenkamais keturiais atsakymo variantais, todėl mokiniai po konkurso išėjo nusivylę...

          Bet pažiūrėkime į tai kiek atidžiau:

3 klausimas prašė nurodyti vienintelės karališkosios poros vardus, t.y. Mindaugo ir Mortos, apie tai rašoma net 5 klasės istorijos vadovėlyje  :(

7 klausimas iš Lietuvos miestų istorijos... čia tereikėjo tik šiek tiek logikos, suvokti, kad europiniai reiškiniai į Lietuvą ėjo iš kryžiuočių valstybės ir Lenkijos, kad ten buvo įprasta europinė santvarka su laisvais miestais, cechais, vienuolijomis, kurias mokėmės diegti ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje. Džiaugiamės kad turime uostą, bet ne visada sugebame suvokti jį bendrame senosios Lietuvos istorijos kontekste.

ORGANIZACINIO KOMITETO PIRMININKĖ  Žaneta Vaškevičienė

RENGINIO VIEŠINIMO IR KOMUNIKAVIMO DARBO GRUPĖ:

Koordinatorius – Žaneta Vaškevičienė

Nariai:

Eugenijus Manelis

Gabrielė Makarevičiūtė

Odeta Jonykienė

Robertas Ramanauskas

Violeta Kriščiūnienė

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos taryba dėkoja dailininkui grafikui Adomui Matuliauskui, sukūrusiam konkurso logotipą. „Lietuvos istorijos žinovo“ ženklas atspindi Lietuvos valstybės ir jos istorijos vertybes. Centre esantis skydas simbolizuoja istorijos paskirtį suteikti kiekvienam piliečiui, kiekvienam Lietuvos žmogui patriotines vertybes. Knyga ir gediminaičių stulpų ženklas byloja, kad istorijos žinios visada yra vertingos, nes jos ugdo tapatumo ir pasididžiavimo Tėvyne, jos praeitimi jausmus. Du sukryžiuoti kalavijai yra Lietuvos visuomenės atsakas į vykstantį informacinį karą, kuriame istorija užima centrinę vietą. Plunksna – kūrybiškumo simbolis. Gebėjimas kūrybiškai naudotis istorijos žiniomis reiškia ir gebėjimą ginti savo valstybės, gimtinės, savo paties kaip piliečio garbę ir orumą.