Pripažindamas Reformacijos įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui ir kultūrai Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2017 metus Reformacijos metais (nutarimo Nr. XII-2349). Tad visai neatsitiktinai rugsėjo 22–23 dienomis LIMA nariai rinkosi Klaipėdoje į istorijos mokytojų praktinę konferenciją.

Žvelgiant iš amžių perspektyvos, galima teigti, kad Reformacijos idėjos privertė Europą kitu žvilgsniu pažvelgti į save. Reformacijos idėjų paskatintos kūrėsi ne tik mokyklos, spaustuvės, universitetai, bet ir protestantiškos valstybės su savo valstybinėmis bažnyčiomis (pirmoji protestantiška valstybė pasaulyje 1525 m. tapo dabartinės Lietuvos kaimynė – Prūsijos kunigaikštystė). Ne veltui konferencijos vieta pasirinkta Klaipėda, kuri ilgus amžius buvo vokiškos, protestantiškos kultūros miestu.

Gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Pakruojo, Marijampolės, Šakių, Jonavos, Biržų, Šilutės ir Klaipėdos miestų ir rajonų pasveikino Baltijos gimnazijos teatro grupė, mokyklos direktorė bei garbūs miesto svečiai.

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyrius

2017 m. spalio 21 d. Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakultete (T. Švečenkos g. 31, A5 aud.) organizuojamas kvalifikacinis seminaras istorijos mokytojams tema „Vidurinių amžių istorija ir jos šaltiniai“.

Tikslai:

• aptarti socialinius, religinius ir geopolitinius Vakarų Europos ir Viduržemio jūros regiono reiškinius, XI amžiuje atvedusius prie Kryžiaus žygių;
• apžvelgti XIII a. Lietuvos mūšius;
• remiantis Eiliuota Livonijos kronikos aprašymu, aptarti Garuozos mūšį.

Darbotvarkė

10.00–10.05 val. LEU Humanitarinio ugdymo fakulteto prodekanės prof. dr. Sandros Grigaravičiūtės įžanginis žodis.

10.05–11.05 val. doc. dr. Darius Alekna. „Dievo taikos ir Dievo paliaubų sąjūdžiai X–XI a.“

11.05–12.05 val. doc. dr. Darius Alekna. „Kodėl prasidėjo kryžiaus žygiai?“

Andrejus Tadas Bonaventūra Kosciuška, daugiausiai žinomas kaip Tadas Kosciuška (1746-1817) – istorinėje Lietuvoje gimęs bajoras, Jo Karališkosios Malonybės ir Abiejų Tautų Respublikos Varšuvos kadetų korpuse ir Paryžiaus karo mokykloje subrendęs inžinerijos karininkas, savo talentus atskleidęs JAV Nepriklausomybės kare (1775-1783), Rusijos – Abiejų Tautų Respublikos kare (1792) ir jo vardu pavadintame sukilime (1794).

Pagrįstai laikomas vienu svarbiausių pasaulio laisvės simbolių XVIII a. pabaigos- XIX a. I pusės Revoliucinių karų epochoje, kovojęs už tautų ir žmogaus laisvę tiek tarnyboje, tiek asmeniniame gyvenime. Nepripažinęs nei vergovės, nei baudžiauninkų išnaudojimo, darbų neskyręs nuo žodžių, tikėjęs Teisybe, Laisve ir Nepriklausomybe, visuotinės piliečių idėjos propaguotojas ir ideologas, karys ir poetas.