Įdomūs straipsniai
AR KOKYBIŠKAI MOKOMA(SI) ISTORIJOS ŠIANDIENINĖJE LIETUVOS MOKYKLOJE? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LIMA Tarybos pirmininkės pavaduotojas Saulius Jurkevičius   

Klausimas

     

 

 

 

      Kokybiškas istorijos mokėjimas apima geras žinias ir išlavintus gebėjimus. Be tvirtų žinių, t. y. gerai išmoktos faktologijos sudėtinga prideramai lavinti istorinius gebėjimus. Tačiau tik pastarųjų pagalba galime paaiškinti įvykių priežastis ir jų pasekmes, analitiškai vertinti procesus bei daryti argumentuotas išvadas. Taigi žinios ir gebėjimai yra dvi prasmingai besisiejančios pažinimo dalys, kurios sudaro vieningą visumą. Tik abiejų šių dalių kokybiška dermė leidžia ugdyti brandų žmogų, sugebantį suprasti istorijos raidos ypatumus ir jos sudėtingumą.
   Jeigu bandytume įvertinti šiandienines istorijos mokymo pagrindines tendencijas, turėtume konstatuoti, kad nepagrįstai yra nuvertinamos žinios, o mokinių gebėjimai lavinami labai paviršutiniškai. Statistiniai duomenis rodo, kad didžioji dalis mokinių turi fragmentiškas žinias ir prastus istorinius gebėjimus. 2015 m. istorijos valstybinio brandos egzamino rezultatai tai akivaizdžiai liudija.

Paskutinį kartą atnaujinta Sekmadienis, 22 Lapkritis 2015 20:49
Skaityti daugiau...
 
Ar iš tikrųjų švietimo sistema siekia aukštesnės mokymo kokybės? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LIMA Tarybos pirmininkės pavaduotojas Saulius Jurkevičius   
Penktadienis, 22 Gegužė 2015 20:23

Saulius Jurkevicius Lietuvos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose yra deklaruojami modernūs, humaniški ir atitinkantis laikmečio idėjas tikslai. Vertinant selektyviu būdu atrinktus atskirų mokyklų ir mokinių pasiekimus, galima būtų teigti, kad atrodome net gražiai ir patraukliai. Tačiau realybė liudija, kad daugumos mokinių mokymosi rezultatai yra prasti, o aukštesnės mokymo kokybės pasiekti nepavyksta. Šiandieninė švietimo sistema tarnauja žemesniam negu vidutiniam mokymo(si) lygiui, kuris neužtikrins Lietuvai spartesnės ir efektyvesnės ekonomikos raidos. Jeigu siekiame nelikti Europos Sąjungos nuolat globojamais jaunesniaisiais broliais, turėtume stengtis užtikrinti mokymo(si) aukštesnę kokybę. Daugelis žemiau išvardytų pastebėjimų yra būdingi ne tik socialiniams ir humanitariniams mokslams.

Paskutinį kartą atnaujinta Penktadienis, 22 Gegužė 2015 20:38
Skaityti daugiau...
 
Žaidžiame švietimą PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas A. Terleckas   
Šeštadienis, 13 Gruodis 2014 19:54

IMG 5266 copy Stereotipinis filosofo vaizdinys visuomenėje, ko gero, yra maždaug toks: žmogus atsiverčia Nietszches rinktinius raštus, susimąsto apie gyvenimo prasmę ir nuo tos akimirkos išprotėja. Šis žmogus užsimoja labai plačiai ir skaito Nietszchę, o aš, kuklus mirtingasis, skaitau žemiškesnius išminties šaltinius, pavyzdžiui, vadovėlius. Ten pamatau užrašą: „Rekomenduoja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija" ir, kaip tikras filosofas, susimąstau, kam reikalingas švietimas apskritai?

Paskutinį kartą atnaujinta Penktadienis, 22 Gegužė 2015 20:44
Skaityti daugiau...
 
Universitetas be dvasios, bet su vadyba PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alvydas Jokubaitis   
Sekmadienis, 07 Gruodis 2014 18:39

100 3161 Dabartiniai rinkimai į Vilniaus universiteto tarybą yra tik dar vienas universitetų nesavarankiškumo įrodymas. Naują universiteto tarybos formavimo tvarką mums primetė politikai, norintys įrodyti, kad universiteto autonomija baigėsi. Laikantis jų taktikos, dabar reikia steigti tarybos tarybą, nes išrinktoji taryba gali būti per mažai svetima universitetui. Filosofai ir eiliniai žmonės kritikuoja susvetimėjimą. Lietuvos universitetuose jis tampa norma. Kuo daugiau susvetimėjimo, tuo geresnis universitetas.

Paskutinį kartą atnaujinta Penktadienis, 22 Gegužė 2015 20:42
Skaityti daugiau...