Šiandieninėje Lietuvos visuomenėje žodis „Seimas“, kaip matyti iš žiniasklaidoje periodiškai pateikiamų sociologinių apklausų, vertinamas labai prieštaringai, o gyventojų pasitikėjimas šia šalies valdžios institucija nėra aukštas. Antra vertus, demokratinėje visuomenėje suvokiama, kad visų piliečių reguliariai renkamas Lietuvos Seimas yra būtinas. Reikia džiaugtis, kad po 1990 m. iki šiol Lietuvos vidaus politikoje didelių vidaus politinių krizių išvengta, nuo demokratinių nuostatų nenukrypta. To įrodymas – reguliariai vykstantys demokratiniai Seimo rinkimai – juos laimėjusios partijos formuodavo vyriausybę. Visais atvejais valdžia laimėjusioms politinėms jėgoms buvo perduodama taikiai. Nors pasitaikė vyriausybės krizių, šalis savo jėgomis sugebėjo atsitiesti ir išlaikyti demokratinę santvarką. Lietuva išvengė sukrėtimo, koks buvo 1926 m. gruodžio perversmas, po kurio šalyje susiformavo autoritarinis prezidento A. Smetonos valdymas, kuriam demokratiškai išrinktas Seimas nieko nereiškė.

Publikacijos tikslas – atskleisti žodžio „Seimas“ prasmę ir parlamento vaidmenį Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje. 

Skaityti plačiau...

Internetinė prieiga

 Šie metai paskelbti 1863-ųjų sukilimo metais. Lenkijoje šis sukilimas vadinamas Sausio sukilimu. Lietuvoje jis prasidėjo 1863 m. kovą. Minint sukilimo 150-mečio sukaktį, Lietuvoje ir Lenkijoje gausu minėjimų ir kitų renginių. Praeitą savaitę dalis mūsų asociacijos istorijos mokytojų lankėsi Varšuvoje.