20-oji kasmetinė EUROCLIO konferencija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vitalijus Fursovas   
Trečiadienis, 12 Birželis 2013 14:04

   Europos istorijos mokytojų asociacija (EUROCLIO) kasmet rengia tarptautines konferencijas ir mokymus įvairiose Europos vietovėse. Šiemet renginys vyko 2013 m. balandžio 7-13 d. Vokietijoje, Tiūringijos sostinėje Erfurte. Konferencijos tema ,,Atspindint atmintį: bendros atminimo kultūros mokymo istorija“.

     1 2

Erfurto vaizdai

   Konferencijoje dalyvavo istorijos mokytojai, dėstytojai, mokslininkai iš 37 šalių. EUROCLIO sekretoriatas drauge su Vokietijos istorijos mokytojų asociacija parengė turiningą programą, kuri apėmė laikotarpį nuo viduramžių iki naujausių laikų. Temos buvo įvairios: Vokietijos kultūra ir žydų istorija, holokaustas ir nacionalsocializmas, šaltojo karo problematika. Žinoma, pakankamai laiko buvo skirta istorijos dėstymo klausimams, mokytojai turėjo galimybę pasidalinti savo patirtimi praktinių užsiėmimų metu.

Paskutinį kartą atnaujinta Trečiadienis, 12 Birželis 2013 14:36
Skaityti daugiau...
 
XXIII Lietuvos mokinių istorijos olimpiada
Parašė Žaneta Vaškevičienė   

1

                                     Gintaro Tamkaus nuotr.

Praeitą savaitę, balandžio 26-27 dienomis, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje šurmuliavo gabiausi Lietuvos jaunieji istorikai. Džiugu buvo matyti iš įvairių Lietuvos kampelių taip gausiai susirinkusius, žingeidžius, smalsius ir kūrybiškus mokinius bei  juos lydėjusius mokytojus. Šių metų jaunųjų istorikų olimpiados tema buvo ,, Lietuvių tautos kova dėl valstybingumo atkūrimo 1940-1990 metais“.

Olimpiadą organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Kauno miesto savivaldybė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Lietuvos edukologijos universiteto istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija. Renginys finansuotas iš Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos lėšų.

Skaityti daugiau...
 
Žodžio „Seimas“ prasmė ir parlamento vaidmuo Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje
Parašė Dr. Mindaugas Tamošaitis , Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos istorijos mokytojas ekspertas   

    Šiandieninėje Lietuvos visuomenėje žodis „Seimas“, kaip matyti iš žiniasklaidoje periodiškai pateikiamų sociologinių apklausų, vertinamas labai prieštaringai, o gyventojų pasitikėjimas šia šalies valdžios institucija nėra aukštas. Antra vertus, demokratinėje visuomenėje suvokiama, kad visų piliečių reguliariai renkamas Lietuvos Seimas yra būtinas. Reikia džiaugtis, kad po 1990 m. iki šiol Lietuvos vidaus politikoje didelių vidaus politinių krizių išvengta, nuo demokratinių nuostatų nenukrypta. To įrodymas – reguliariai vykstantys demokratiniai Seimo rinkimai – juos laimėjusios partijos formuodavo vyriausybę. Visais atvejais valdžia laimėjusioms politinėms jėgoms buvo perduodama taikiai. Nors pasitaikė vyriausybės krizių, šalis savo jėgomis sugebėjo atsitiesti ir išlaikyti demokratinę santvarką. Lietuva išvengė sukrėtimo, koks buvo 1926 m. gruodžio perversmas, po kurio šalyje susiformavo autoritarinis prezidento A. Smetonos valdymas, kuriam demokratiškai išrinktas Seimas nieko nereiškė.

Publikacijos tikslas – atskleisti žodžio „Seimas“ prasmę ir parlamento vaidmenį Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje. 

Skaityti plačiau...

Internetinė prieiga

 
Vizitas Varšuvoje
Parašė Žaneta Vaškevičienė   

 Šie metai paskelbti 1863-ųjų sukilimo metais. Lenkijoje šis sukilimas vadinamas Sausio sukilimu. Lietuvoje jis prasidėjo 1863 m. kovą. Minint sukilimo 150-mečio sukaktį, Lietuvoje ir Lenkijoje gausu minėjimų ir kitų renginių. Praeitą savaitę dalis mūsų asociacijos istorijos mokytojų lankėsi Varšuvoje.

1

Skaityti daugiau...
 
Lenkija ir Lietuva: didis paveldas ar varginąs prakeiksmas? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bernardinai.lt   
Penktadienis, 29 kovas 2013 14:03

 

1

Lenkų diplomatas Mariuszas Maszkiewiczius įkalbėjo atsiverti Vytautą Landsbergį – vieną svarbiausių Sąjūdžio veikėjų, žmogų, artimai susijusį su naujausia savo krašto istorija. Šitaip atsirado įdomus ir spalvingas pasakojimas apie konkretų žmogų jo tautos istorijos fone. Šis pokalbis – tai ištrauka iš naujos judviejų knygos „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?“, kurią 2013 m. išleido Mokslų ir enciklopedijų leidybos centras.

Mariuszas Maszkiewiczius. Dažnai nė nesusimąstome, kad išties smarkiai pasiduodame stereotipams – politikoje, publicistikoje, diskusijose ir debatuose. Tie istoriniai įsitikinimai ir stereotipai nuolatos kažkur funkcionuoja. Vienas iš stereotipų – klausimas, kas tie lietuviai? Kokie lenkų ir lietuvių santykiai? Istorijos kontekste tai užkliudo pamatinius dalykus, pavyzdžiui, klausimą dėl Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) pavadinimo. Dauguma lenkų mano, kad Žečpospolita – tai Lenkijos Respublika, o ne Abiejų Tautų (gal trijų ar daugiau tautų) Respublika.

Vytautas Landsbergis. Tai sena lenkų istoriografijos klaida. Nes aiškiai matyti, kad Abiejų Tautų Respublika yra nuolat vadinama Lenkijos Respublika. Lyg nedidelis riktas, kad žmonės įprastų manyti, jog čia buvo tik Lenkija. Ir staiga nežinia iš kur atsiranda kažkokie nauji žmonės, kažkokie Kauno separatistai.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 3 iš 5