„Lietuvių tautos kova dėl valstybingumo atkūrimo 1940-1990 m.“

Priešinimasis sovietizacijai 1940 birželio 15 d.-1941 birželio 22 d. Liaudies seimo rinkimai ir jo nutarimai. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), jų lyderiai. 1941 m. birželio sukilimas. J. Ambrazevičiaus (Brazaičio) vyriausybės sudarymas ir veikla.

Lietuvos diplomatinė tarnyba 1940–1945 m.

Stasio Lozoraičio paskyrimas Lietuvos diplomatijos šefu. Lietuvos diplomatų protestai prieš Lietuvos valstybės okupaciją. LDT atstovavimas Lietuvos valstybei 1940 m.: pasiuntinių susitikimai ir pasitarimai Berne, Romoje bei jų nutarimai. Kybartų aktai, jų reikšmė ir vertinimai. Išlikusių diplomatinių atstovybių bei konsulatų veikla ir diplomatų pasitarimai. Bandymai sudaryti egzilinę vyriausybę.

Antinacinė rezistencija 1941-1944 m.

Viešasis pasipriešinimas (atsisakymas vykdyti vokiečių reikalavimus). Rezistencinis pogrindis. Lietuvių frontas (LF): struktūra ir veikėjai. LLKS veikla. Lietuvos vienybės sąjūdis (LVS). Lietuvos laisvės armija (LLA). Slaptoji spauda. Pogrindžio politinė veikla. Vietinė rinktinė ir SS legiono boikotas. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) susikūrimas ir veikla. 1944 m. vasario 16 d. VLIK‘o deklaracija „Į lietuvių tautą“.

Ginkluota pokario rezistencija 1944-1953 m.

Partizanų judėjimo priežastys ir tikslai. Partizanų socialinė struktūra. Pagrindiniai partizanų sąjūdžio etapai ir jų charakteristika. Taktika ir strategija. Partizanų pogrindžio organizacijos ir jų konsolidacijos etapai. 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracija. Partizanų apygardos. Žymiausi mūšiai. Partizanai, NKVD kariuomenė ir gyventojai. Kovos su partizanais metodai ir būdai. Partizanai ir stribai. Žymiausi vadai J. Žemaitis-Vytautas, A. Ramanauskas-Vanagas, J. Lukša-Daumantas (- Skirmantas), J. Vitkus-Kazimieraitis, L. Baliukevičius-Dzūkas, J. Paliūnas -Rytas. Moterų vaidmuo ir vieta ginkluotoje rezistencijoje. Partizaninio karo pralaimėjimo priežastys. Partizanų kovos įamžinimas lietuvių literatūroje, dailėje, mene, kine, tautosakoje, memuaristikoje. Partizaninės kovos reikšmė lietuvių tautai.

Neginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai 1953-1987 m.

Pilietinis nepaklusnumas (atsisakymas dalyvauti sovietiniuose renginiuose, valdžios nurodymų nevykdymas, stojimo į komjaunimą boikotas, spontaniškos manifestacijos, demonstracijos po sporto rungtynių, koncertų, religinių švenčių. Antisovietinės akcijos (tautinės vėliavos kėlimas, proklamacijų platinimas, antisovietinių šūkių rašymas ir kt.). 1972 m. Romo Kalantos susideginimas ir įvykiai Kaune. Pokarinės neginkluoto rezistencinio judėjimo organizacijos ir grupės. Disidentinė veikla. 1972 m. Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidybinė grupė, 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupė, 1978 m. Lietuvos laisvės lyga, 1978 m. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas, jų lyderiai. Katalikų bažnyčios vaidmuo antisovietinėje veikloje.

Išeivijos indėlis kovoje už Lietuvos nepriklausomybę 1945-1990 m.

Priverstinė emigracija 1944 m. antroje pusėje. Pabėgėlių atsisakymas repatrijuoti į tėvynę. JAV ir kitų kraštų lietuvių bendruomenių veikla siekiant išsaugoti nepriklausomybės idėją. Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT), Vyriausio Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘as), Amerikos lietuvių tarybos (ALT), Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF), Lietuvos Laisvės komiteto (LLK), Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) veikla ir lyderiai. 1941 m. rugpjūčio 14 d. Atlanto chartija ir Lietuvos klausimo kėlimas pokariu. 1943 m. baltų komitetas. 1953 m. Charles Joseph Kersten komiteto veikla. 1949 m. Lietuvių charta. 1982 m. Baltų laisvės diena. 1989 m. Gotlando komunikatas. Radijo laidų transliacijos iš užsienio sovietinei Lietuvai: „Amerikos balsas“, „Vatikano radijas“, „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“.

Kova už valstybės atkūrimą 1987-1990 m.

Lietuva M. Gorbačiovo pertvarkos metais. Personaliniai pokyčiai LSSR vadovybėje. Visuomeninės minties ir žiniasklaidos pagyvėjimas: rašytojų, dailininkų, mokslinių institutų, gamtos ir kultūros apsaugos judėjimų veikla. Valdžios krizės gilėjimas. 1987 m. rugpjūčio 23d. mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Valdžios pastangos 1988 m. pradžioje užgniaužti 70-ųjų nepriklausomybės metinių paminėjimą. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio susikūrimas: aplinkybės, tikslas, svarbiausios programinės nuostatos. Sąjūdžio santykiai su LKP, Lietuvos laisvės lyga ir jos vieta politiniame gyvenime. 1988 m. spalio 22-23 d. Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Sovietinės valdžios nuolaidos. Konfliktas dėl konstitucijos pataisų. SSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkimai 1989 m. pradžioje. Lietuvos atstovų veikla Maskvoje. Baltijos kelias ir jo reikšmė visuomenei. Maskvos reakcija į Baltijos kelią. Sąjūdžio ir LKP takoskyra. Sąjūdžio įtaka Lietuvos SSR Aukščiausiajai Tarybai priimant svarbiausius šalies įstatymus. LKP atsiskyrimas nuo SSKP. 1990 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimai. Sąjūdžio sėkmės rinkimuose priežastys. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo projektai. Sąjūdžio deputatų posėdžio kovo 10 d. vakare svarba ruošiantis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Kovo 11-osios akto paskelbimas.

Pagrindinė literatūra:

1. Anušauskas A., Genzelis B. ir kt. Kelias į nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991. K., 2010.

2. Anušauskas A., Kuodytė D. ir kt. Lietuva 1940-1990 – okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius: LGGRTC, 2007.

3. Bagušauskas J. Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam režimui ir jo slopinimas. V., 1999.

4. Banionis J. Lietuvos laisvinimas Vakaruose 1940-1975. Vilnius: LGGRTC, 2010.

5. Banionis J. Lietuvos laisvės byla Vakaruose:1975-1990. V., 2002.

6. Brazaitis J. Vienų vieni. V., 1990.

7. Čepaitis V., Su Sąjūdžiu už Lietuvą : nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11, Vilnius : Tvermė, 2007.

8. Gailius B. Partizanai tada ir šiandien. Versus aureus, 2006.

9. Gaškaitė-Žemaitienė N., Kašėta A. Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 metais. Aidai, 2006.

10. Gaškaitė N., Pasipriešinimo istorija 1944-1953 m., Vilnius, Aidai 2006.

11. Jonušauskas L. Likimo vedami: Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla 1940-1991 m. Vilnius: LGGRTC, 2003.

12. Kašėta A., Kuodytė D. Lietuvos partizanai 1944-1953. K., 1996.

13. Laurinavičius Č., Sirutavičius V. Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo „persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios. V., 2008, t. 12, d. I.

14. Lietuvos Helsinkio grupė. V., 1999.

15. Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika. http://www.lkbkronika.lt/

16. Lietuvos Laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio iki Nepriklausomybės.“ Dokumentai. Konferencijos medžiaga. http://www.llks.lt/knygos/Laisves_lyga_2006_2dalis.pdf

17. Misiūnas R., Lietuva prieš LTSR: monografija, Vilnius, Versus aureus, 2007.

18. Nenugalėtoji Lietuva. sud. Liekis A. V., 1993-2002, t. 1-6.

19. Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. V., 2008.

20. Priklausomybės metų (1940-1990) lietuvių visuomenė: pasipriešinimas ir /ar prisitaikymas. V., 1996.

21. Senn A. E. Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje. V., 1997.

22. Streikus A., Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje (1944-1990), Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002.

23. VLIK‘as ir Lietuvos diplomatinė tarnyba išeivijoje: Berno ir Paryžiaus konferencijų protokolai. Vilnius: Versus aureus, 2004.

Į literatūros sąrašą dėl objektyvių priežasčių neįtrauktos pozicijos, kurias savarankiškai gali pasitelkti kiekvienas olimpiados dalyvis: mokykliniai istorijos vadovėliai, akademinės Lietuvos istorijos sintezės, kiti moksliniai veikalai, memuaristika, interneto resursai, enciklopediniai leidiniai.

Programos projektą rengė: doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, LEU Istorijos fakulteto prodekanė; doc. dr. Deimantas Karvelis, LEU Istorijos fakulteto prodekanas; dr. Mindaugas Tamošaitis, LEU Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros lektorius ir mokytojas ekspertas; Saulius Jurkevičius, Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus direktorius ir mokytojas ekspertas; Robertas Ramanauskas, Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas.