Istorija  - tautą vienijantis veiksnys

Kad istorija yra kiekvienam svarbi, parodė norinčių dalyvauti konkurse skaičius ir plati konkurso dalyvių geografija. Konkurse dalyvavo iš JAV, Anglijos, Italijos, Maltos, Olandijos, Pietų Amerikos, Vokietijos, Baltarusijos lietuviai, Punsko lietuviai ir t.t. Jų buvo apie 32 tūkstančius... Apie 1000 tikrinosi savo žinias, atlikdami elektroninį testą... Dar buvo rašančių, jog apgailestauja, kad nežinojo nieko apie konkursą, bet ateityje norėtų jame pasitikrinti savo žinias...

Konkursą organizavo Lietuvos istorijos mokytojų asociacija

            Kodėl Tautą pasitikrinti istorijos žinias pakvietė mokytojas? Norėjosi parodyti visuomenei, kad mokytojas yra pilietiškas ir patriotiškas. Jis ne tik streikuoja ir reikalauja didesnio užmokesčio... Mokytojas dalijasi ir dalina žinias, formuoja pilietinę brandą,  siekia inicijuoti pozityvius pokyčius , ypač dabar,  kai vyksta informacinis karas.  Džiugu, kad  šią žinią išgirdo ir suprato ne vienas Lietuvos istorijos mokytojas. Tą liudija ir jūsų atsiliepimai: ,,konkursas padėjo suvokti savo tapatumą su Lietuvos istorija ir kultūra, išgyventi patriotizmo ir pažinimo jausmą. Taip pat padėjo prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą“ (Iš Šalčininkų „Santarvės“ vidurinės mokyklos ataskaitos). ,,Dalyvauti tokiame konkurse buvo garbės reikalas. Susibūrėme ir parodėme, kad „Lietuva – tai mes“ (Iš VšĮ Kelmės PRC Tytuvėnų skyriaus ataskaitos).

Kodėl kovo 10 dieną?

            Suprantama, kad tai buvo darbo diena ir nepatogus metas susirinkti draugėn...

Bet buvo puikus precedentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metis – šventė ir proga...

            Norėjosi veikti, nors laiko pasiruošti konkursui turėjome tik kelis mėnesius. Nusprendėme organizuoti vieną turą, parenkant skirtingo sudėtingumo, ,,išlaisvinančius iš programos“  klausimus. Juk pagal programą istorijos žinias tikrina brandos egzaminas...

Rūpėjo pakviesti bendrapiliečius prasmingai šventei!

Konkurso užduotis vertinga

Organizuodami konkursą susiradome daug draugų – svarbių ir artimų mums partnerių. Užduotis buvo skirta ne tik mokyklai, bet ir plačiajai visuomenei.  Ji tikrino istorijos žinias, kultūrinį išprusimą, priminė, kad Lietuvoje buvo gerbiamos skirtingos tautos ir religijos, skatino toleranciją ir savivertę.

            Pažymių nerašėme, nebuvo privaloma surinkti 60 teisingų atsakymų, kas turbūt būtų sunku net ir istorikui. Siekėme daugelio tikslų, tikėdamiesi, kad užduotį atliks skirtingo mentaliteto ir išprusimo žmonės. Akcentavome  ugdomąjį vertinimą, sudarydami sąlygas atsakymų aptarimui. Manau, kad kiekvienas mokytojas rado laiko aptarti klausimų vertę ir atsakymų svarbą.  Mano gimnazijoje  konkurse dalyvavo visi mokiniai ir mokytojai, nepaisant kokį dalyką jie dėsto. Juk visi esame Lietuvos Respublikos piliečiai. Konkurso metu mokytojai vietose susiorientavo, kaip tinkamiau ir efektyviau panaudoti konkursui skirtą laiką. Ten, kur matė, jog mokiniai nieko nežino ar mažiau žino, daugiau laiko skyrė atsakymų pateikimui ir analizei.  Panašūs procesai vyko ir įsisteigusiuose vietos bendruomenių centruose. Juk vienas iš tikslų buvo, kad žmonės įgytų daugiau istorijos žinių...

            Sulaukėme įvairių užduoties vertinimų:

„Konkurso klausimai – kietas riešutėlis! Gaila, jog daug ko nežinojau, bet tai bus postūmis daugiau domėtis kitokiais Lietuvos istorijos aspektais. Ačiū už įdomias, nors ir nelengvas, užduotis.“ (nuomonė iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo);

            ,,Norėtųsi daugiau lengvesnių klausimų, nors džiaugiamės „pabuvę su Lietuvos istorija“ ir praplėtę savo akiratį. Tegul Kovo 11 – ta suplevėsavusi Trispalvė sutelkia Jus siekti bendrų tikslų toliau organizuoti konkursą, patvirtinant nuostatą, kad kiekvienas turi gerai žinoti ir suprasti tautos istoriją“;

,,Labai gražiai, vienodu stiliumi sugalvotos, kūrybiškumą, logišką mąstymą, smalsumą žadinančios užduotys“ ( Kybartų K. Donelaičio gimnazija );

,,Konkursas tikrai labai smagus, įdomus ir reikalingas ne tik mokykloms, bet ir visai Lietuvos Respublikos visuomenei. Dauguma klausimų buvo per sudėtingi, ne tik jaunesnių klasių mokiniams, bet ir abiturientams“.

„Buvo labai sunku. Kitais metais norėčiau testo!“ (Domilė iš Linkuvos gimnazijos)

,,Suprantu, kad renkamas žinovas, tačiau dauguma tikėjosi lengvesnių klausimų. Siekiant konkurso populiarinimo gal verta tais žinovais leisti pasijusti daugumai. Tik problema – kiek nuleisti kartelę?“

 ( Iš Marijampolės profesinio rengimo centro);

,,Klausimai labai įdomūs, ne „vadovėliniai“, reikalaujantys gilaus žinojimo. Negali „sušaudyti“, pasirenkant teisingą atsakymą, reikia pamąstyti ir pačiam įrašyti“ (Iš Akmenės gimnazijos);

„Tai tikro išsilavinusio lietuvio testas“ (Klaipėdos „Vėtrugės „ gimnazija).

 Konkurso  dalyvio Mariaus Aleksiūno  iš Radviliškio miesto nuomonė

,,Kai tik gavau pasiūlymą iš savo antrokės dukros mokytojos dalyvauti šiame konkurse, iš karto sutikau. Ne tiek norėjosi pasitikrinti savo žinias apie Lietuvą  ir jos istoriją, kiek stengtis parodyti  savo vaikui padrąsinimą dalyvauti konkursuose ir t.t.

Gavus konkurso užduotis, iš pat pradžių jos pasirodė sunkios, o gal net per sunkios, nes pripratimas tokio sudėtingumo klausimus spręsti testų forma pakišo koją ir neleido susikoncentruoti. Perskaičius visus 60 klausimų, dar nebuvau parašęs nei vieno atsakymo, kas mane gerokai emociškai sukrėtė. Susikaupęs atsakiau, labai gaila, bet tik į mažiau nei 20 klausimų ir pasibaigus 45 min. duotam laikui, pagalvojau, kad jei gausiu 10 taškų, bus gerai. Pasibaigus testui klasėje tarp dalyvavusiųjų įvyko diskusija dėl konkurso klausimų sudėtingumo, ir beveik visų dalyvavusiųjų nuomonė sutapo: klausimai tikrai per sunkūs ne tik penktokams, bet ir mums patiems.

Grįžau namo emociškai sukrėstas, kadangi pasijutau nemokša!!! Laikydamas valstybinį istorijos egzaminą 2003 metais, gavau 93% balų per mažiau nei 40 minučių, o šitame konkurse vos ne vos atsakiau į keletą klausimų. Bet praėjus pirminiam šokui, ir esant galimybei, sprendžiau testo forma 30 klausimų per Gohisto internetinį tinklalapį ir atsakiau jau į 27 klausimus. Gavus atsakymus į klausimus, pasirodo, kad nežinojau atsakymų į 3, 8, 10, 37, 46, 48-50 ir 55 klausimus. Iš viso to seka, kad tai daugiau buvo mano paties nenusiteikimas konkursui ir jo užduotims, o ne paties konkurso sunkumas. Tad noriu jums visiems šios nuostabios idėjos organizatoriams pareikšti pačią didžiausią PADĖKĄ, ir šitą jūsų organizuojamą konkursą galima pastatyti šalia Konstitucijos egzamino, kurio dėka taip pat skatinamas Lietuvos piliečių sąmoningumas valstybei. Aš labai tikiuosi, kad jūsų projektas bus ilgaamžiškas... jis galėtų tapti neblogu žiburiu kaip kadaise daugeliui, tame tarpe ir man, buvo A. Šapokos "Lietuvos istorija" !!!!“

Ir svarbiausia – įdomūs faktai

Geriausias užduoties atlikimo rezultatas buvo 60 taškų. Juos surinko Daugų Vlado Mirono gimnazijos aštuoniolikmetis Lukas Ivanauskas.  Jo nuomone ,,klausimai suformuluoti be užuolankų, patikrina net ,,žioplumą“...

Iš visuomenės atstovų  daugiausia taškų surinko vilnietis Linas Strakšys (54 taškai).

Mano Vilniaus Žemynos gimnazijoje iš mokytojų geriausiai atsakinėjo lietuvių kalbos mokytojas Kęstutis Subačius (46 taškai).

Visuomenės teisingų atsakymų vidurkis - 33 taškai, mokinių  - 20 taškų.

Vyriausias konkurso dalyvis oficialiais duomenimis Stanislovas Žulpa, 84 m. (Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje).

Konkurso dalyviai užduotis sprendė 32-ose užsienio valstybėse. 

Kitais metais

            Dėkojame jums už išsakytas pastabas ir rekomendacijas.  Atsižvelgdami į jas, organizuosime konkursą keliais etapais, ieškodami tikrojo Lietuvos istorijos žinovo. Taip pat tikimės didesnio kiekvieno, kuriam svarbi Lietuvos istorija, entuziazmo ir iniciatyvų stiprinant Lietuvos istorijos mokytojo vertę visuomenėje.

            Ir ateityje planuojame kviesti konkursą organizuoti ir jo idėją įgyvendinti iniciatyvius, patriotiškus ir kūrybiškus Lietuvos piliečius.