Home Olimpiados Istorijos esė

sauktukas

Istorijos esė: paskirtis, pagrindiniai elementai, vertinimas

 

 

Kodėl esė? Savo gimimo laikais istorija buvo laikoma menu, žodžio menu (istorijos globėja Klėja – viena iš devynių menus atstovaujančių deivių, o Herodotas pripažinimą įgijo rašytojų varžybose). Tad dabar Lietuvos mokykloje ši nepelnytai užmiršta istorijos pusė bandoma atgaivinti Lietuvos jaunųjų istorikų olimpiadose.

Istorijos esė – gana laisvos formos mokslinio tipo tekstas, kuriame išreiškiamas autoriaus požiūris į vieną ar kitą problemą, išryškinama rašančiojo nuomonė. Esė rašoma įvairiai. Lietuvos jaunųjų istorikų olimpiadose ji kuriama remiantis pateiktais šaltiniais. Šaltinius reikia interpretuoti, susieti su turimomis žiniomis ir padaryti išvadas. Svarbiausi reikalavimai (ir vertinimo rodikliai) – pademonstruoti gebėjimą suprasti istorijos problemą, interpretuoti istorijos šaltinius, sieti juos su pateikta tema (problema) ir jais remiantis kurti istorinį pasakojimą.

Esė struktūra. Nors esė struktūra gana laisva, tačiau būtinos tokios dalys - įžanga (problemos kėlimas, suintrigavimas), dėstymas (problemos skaidymas dalimis, argumentacija, jos parėmimas citatomis, vaizdiniais), išvados (pagrindinis akcentas).

Įžangoje turėtų būti savais žodžiais paaiškinama problemos esmė, konstatuojama tezė. Pagrindinė esė idėja yra pateikiama viename sakinyje – vadinamame tezės konstatavime. T.y. tas pagrindinis sakinys įvade turi aiškiai parodyti, kas pristatoma esė. Įvade svarbu nusakyti pateiktų šaltinių ryšį su nagrinėjama problema. Galima pristatyti ir klausimo sprendimo variantus, net parodyti ir savą požiūrį į problemą. Gera pradžia turėtų iš karto suintriguoti, sudominti.

Dėstymas – pagrindinė esė dalis, kurioje pagrindžiama sava idėja, parodomi kitų idėjų ar požiūrių trūkumai, išdėstomi argumentais grindžiami samprotavimai. Argumentai yra iliustracinė darbo dalis. Šioje dalyje autorius parodo ką žino apie tai, įrodo, kad žino, ir pateikia pavyzdžius. Pateikiami gerai apgalvoti ir atrinkti pavyzdžiai. Jei jų nedaug, galima pateikti išsamiau. Tai įrodys skaitytojui, kad autorius žino tai, ką tvirtina, ir priverčia patikėti argumentų teisingumu.

Dėstymą turėtų sudaryti pastraipos, kuriose istorijos žinios yra susijusios tam tikru loginiu ryšiu. Kiekviena pastraipa turi būti ir informatyvi, ir struktūruota. Tai reiškia, kad kiekvienoje pastraipoje turėtų būti svarbus teiginys ir tą teiginį pagrindžiantys faktai. Faktų turėtų būti pateikta pakankamai – tai rodo, kad autorius turi užtektinai žinių ir jomis remdamasis gali atlikti analizę. Svarbu tik nepadaryti dalykinių klaidų ir naudoti tuos faktus, kurie glaudžiai siejasi su gvildenama tema. Su esė tema nesusijusių faktų pateikimas darbą silpnina. Pastraipos pabaigoje pateikiamos dalinės išvados. Norint sujungti visus išdėstytus argumentus į visumą, reikia naudoti specialius pereinamuosius žodžius (jei reikia – sakinius), pastraipos pradžioje ar pabaigoje, kad lengviau būtų dėstomąją dalį skaityti.

Išvados. Jomis baigiasi esė. Išvadose siekiama parodyti, kad tai, kas pradžioje buvo apibrėžta ir vėliau išdiskutuota, yra iš tiesų pagrįsta. Išvados apibendrina arba dar kartą konstatuoja pagrindinę esė idėją. Skaitytojas turi pajusti, kad esė baigta. Turi atrodyti, jog daugiau nėra ką pridurti. To galima pasiekti susiejant pradžią ir pabaigą.

Esė tipai. Esė gali būti įvairių tipų:

1. Esė analizė/įvertinimas. Vertinamos asmenybės, idėjos, žmonių ar vyriausybių veiksmai. Vertinama pagal pasirinktus kriterijus. Esė būtinai aptariami kriterijai, kuriais remiantis vertinama ar analizuojama.

Pavyzdys. Parašyti esė apie tai, kodėl svarbi ES pilietybė. Įvade pateikiama nuomonė, kodėl ES pilietybė yra svarbi. Dėstyme pateikiami kriterijai: 1) Europos identiteto stiprinimas; 2) galimybė ES piliečiams žymiai intensyviau dalyvauti Bendruomenės integracijos procese; 3) ES pilietybės vaidmuo papildant, bet nepakeičiant nacionalinės pilietybės. Išvadose dar kartą apibendrinami visi vertinimai dėl ES pilietybės.

2. Aiškinimo esė. Aiškinama kaip ar kodėl kažkas vyksta. Reikia paaiškinti skirtingas priežastis/motyvus ir padarinius. Kiekviena priežastis ar motyvas aiškinami atskirai.

Pavyzdys. Parašyti esė, kodėl buvo įkurtas Europolas (Europos Policijos agentūra). Įvade pateikiama pagrindinė informacija apie Europolą. Dėstyme aiškinama pirmoji priežastis – sukurti Europos policiją, antroji priežastis – kontroliuoti situaciją ES be sienų (neturimos omenyje išorės sienos). Išvadose apibendrinamos išvardytos priežastys.

3. Pasirinkimo esė. Pasirenkamas objektas, idėja ar veiksmas, kurį norima aptarti/įvertinti.

Pavyzdys. Parašyti esė, kurioje renkamasi tarp dviejų Europos integracijos paradigmų: viršnacionalinės ir orientuotos į nacionalinę valstybę. Įvade supažindinama su Europos integracijos paradigmomis. Dėstyme apibrėžiama ir paaiškinama 1) viršnacionalinė paradigma ir 2) į nacionalinę valstybę orientuota paradigma. Tada paaiškinama, kodėl renkamasi viena ar kita ir – kodėl. Išvadose apibendrinamos Europos integracijos paradigmos, akcentuojami savojo pasirinkimo motyvai.

Yra ir daugiau esė tipų – įvykių sekos, aprašymo/apibūdinimo, klasifikavimo, apibrėžimo – kurie tėra aprašytų pirmų variantai.

Esė apimtis. Olimpiados metu siūloma „tilpti“ į 3 puslapius (A4 formatas).

 

Esė vertinimas. Maksimalus vertinimas – 50 taškų

 

I. Įvadas į temą, (vertinama iki 8 tšk.)

Po vieną (t.y. gerai) du (t.y. puikiai) taškus skiriama, jei yra :

  • savais žodžiais paaiškinta problemos esmė / konstatuota tezė;
  • intriguojanti, susidomėjimą kelianti pradžia ar perėjimas į dėstymą;
  • paaiškintas pateiktų šaltinių, jų autorių ryšys su nagrinėjama tema;
  • pristatyti klausimo sprendimo variantai ir/ar savas požiūris/pozicija.

 

II. Temos atskleidimas, (vertinama iki 12 tšk.)

Skiriami tokie vertinimai (balai, jų pagrindimo aprašymas):

1-2 – tema išdėstyta, tačiau tai – tik paprastas pasakojimas;

3-4 – tema atskleista paviršutiniškai, pateikiamas tik vienas požiūris, grindžiamas pavyzdžiais;

5-6 – tema yra atskleista pakankamai gerai, pateikiami keli pavyzdžiais iliustruojami požiūriai;

7-8 – tema yra visiškai atskleista, analizuojami pavyzdžiais iliustruojami požiūriai, pasitelkiami palyginimai, priežasties ir pasekmės ryšiai.

9-10 – tema yra visiškai atskleista, analizuojami ir įvertinami pavyzdžiais iliustruojami požiūriai, pasitelkiami palyginimai, priežasties ir pasekmės ryšiai.

Papildomai 1-2 balus prie bet kurio vertinimo (išskyrus žemiausiąjį) galima pridėti, jei dėstymas sudarytas iš pastraipų, kuriose istorijos žinios yra susijusios tam tikru loginiu ryšiu – teiginys ir to teiginio pagrindimas.

 

III. Savų žinių pritaikymas, (vertinama iki 12 tšk.)

Po vieną (t.y. patenkinamai), du (t.y. gerai), tris (t.y. puikiai) taškus skiriama, jei yra toks chronologijos, faktografijos, lokalizacijos, istorinės terminijos pateikimas:

  • naudojamas reikalingos, tik su tema susijusios datos, pateikiamos be klaidų;
  • naudojami reikalingi, tik su tema susiję faktai, pateikiami be klaidų;
  • naudojamas reikalingos, tik su tema susijusios vietovės, pateikiamos be klaidų;
  • naudojamas reikalingos, tik su tema susijusios sąvokos, pateikiamos be klaidų;

 

IV. Šaltinių naudojimas, (vertinama iki 9 tšk.)

Po vieną (t.y. patenkinamai), du (t.y. gerai), tris (t.y. puikiai) taškus skiriama, jei yra:

  • reikalingų faktų iš šaltinių „ištraukimas“;
  • šaltinių sąsajų pademonstravimas;
  • jų interpretavimas atsižvelgiant į autorystę.

 

V. Išvadų formulavimas, (vertinama iki 6 tšk.)

Po vieną (t.y. gerai) du (t.y. puikiai) taškus skiriama, jei yra :

  • pagrindinės esė idėjos apibendrinimas / konstatavimas dar kartą;
  • darbo autoriaus asmeninis požiūris, tačiau jis nėra pagrįstas;
  • darbo autoriaus asmeninis požiūris, pagrįstas vienu dviem esminiais argumentais.

 

VI. Bendras raštingumas, (vertinama iki 3 tšk.)

Skiriami tokie vertinimai (balai, jų pagrindimo aprašymas):

0 – autorius nekreipia dėmesio į rašybą;

1 – santykinai daug kalbos (gramatinių) ir skyrybos klaidų;

2 – santykinai mažai kalbos (gramatinių) ir skyrybos klaidų;

3 – praktiškai nėra kalbos (gramatinių) ir skyrybos klaidų.

Evaldas Bakonis, doc.dr. Sandra Grigaravičiūtė