20-oji kasmetinė EUROCLIO konferencija |
Parašė Vitalijus Fursovas |
Trečiadienis, 12 Birželis 2013 14:04 |
Europos istorijos mokytojų asociacija (EUROCLIO) kasmet rengia tarptautines konferencijas ir mokymus įvairiose Europos vietovėse. Šiemet renginys vyko 2013 m. balandžio 7-13 d. Vokietijoje, Tiūringijos sostinėje Erfurte. Konferencijos tema ,,Atspindint atmintį: bendros atminimo kultūros mokymo istorija“.
Erfurto vaizdai Konferencijoje dalyvavo istorijos mokytojai, dėstytojai, mokslininkai iš 37 šalių. EUROCLIO sekretoriatas drauge su Vokietijos istorijos mokytojų asociacija parengė turiningą programą, kuri apėmė laikotarpį nuo viduramžių iki naujausių laikų. Temos buvo įvairios: Vokietijos kultūra ir žydų istorija, holokaustas ir nacionalsocializmas, šaltojo karo problematika. Žinoma, pakankamai laiko buvo skirta istorijos dėstymo klausimams, mokytojai turėjo galimybę pasidalinti savo patirtimi praktinių užsiėmimų metu. Raktiniu plenarinių posėdžių pranešimu tapo įžymaus Didžiosios Britanijos rašytojo ir mokslininko Keith‘o Lowe kalba apie Europos istoriją Antrojo pasaulinio karo metais “Challenges of Memory: The Many Faces of World War Two” ("Atminties iššūkiai: daugelis Antrojo pasaulinio karo veidų " (žr. http://www.youtube.com/watch?v=jW5V0hMV1lU&feature=youtu.be). Keith‘o Lowe pranešimo metu Daug dėmesio buvo skirta žydų istorijai, ypač Erfurto žydų bendruomenės gyvenimui. Apsilankėme žydų kvartale, vienoje iš seniausių Europos sinagogų, sužinojome apie iškiliausių asmenybių likimus. Didžioji Erfurto sinagoga Erfurtas glaudžiai susijęs su krikščionių bažnyčios istorija. Kaip žinoma, šis miestas yra vienas iš Vokietijos katalikų dvasinių centrų. Suvenyrų parduotuvėse galima rasti monetų su popiežiaus Benedikto XVI atvaizdu. Kita vertus, Erfurtas turi gilių liuteroniškų šaknų. Daug EUROCLIO renginių vyko būtent senajame šv. Augustino vienuolyne, kuris susieja su Martyno Liuterio vardu. 1501-1505 m. jis mokėsi Erfurto universitete, o 1505 m. įstojo į augustinų eremitų vienuolyną.
Paminklas Liuteriui Erfurte Paminklas Gėtei ir Šileriui Veimare Kitas garsus Vokietijos kultūros centras Veimaras tapo savotiška literatūros ir muzikos Meka, kur stengiasi apsilankyti ne tiktai užsieniečiai, bet ir patys vokiečiai. Veimaras - Gėtės, Šilerio, Bacho miestas, toks ramus, dailus ir jaukus. Gal tai yra vienas iš didžiausių XX a. paradoksų, kad būtent netoli šio nuostabaus miesto, Vokietijos pasididžiavimo, ant gražaus kalno naciai 1937 m. įkūrė vieną iš baisiausių koncentracinių lagerių Buchenvaldą. Dabar jau nebėra medinių barakų (tiktai platus laukas su stulpeliais vietose, kur stovėjo kalinių barakai), bet liko karcerio, gamybos, komendantūros ir krematoriumo pastatai, liko garsėji vartai su užrašu: „Kiekvienam savo“. Liko skausmo ir mirties dvasia ...
Buchenvaldo vaizdai Dar vienas totalitarinės sistemos padarinių prisiminimas yra postas „Point Alpha“ VDR ir VFR pasienyje, kuris atspindi šaltojo karo situaciją. Konferencijos dalyviai apsilankė buvusios JAV karinės bazės teritorijoje. Tai buvo iš tikrųjų karštas šaltojo karo taškas: karinės pajėgos iš abiejų pusių: NATO priklausančiosios VFR ir VDR, kuri priklausė Varšuvos sutarties kariniam blokui.Jos ruošiasi realiam kariniui konfliktui. Ir tai vyko Europos centre, nuostabaus gamtos Tiūringijos kampelyje.
Ant „geležinės uždangos“ liekanos (Point Alpha) Konferencijos metu pavyko apsilankyti seniausioje Erfurto Koenigin-Luise gimnazijoje. Stebėjome pamoką „Veimaro respublika“. Po pamokos įvyko mielas konferencijos dalyvių bendravimas su moksleiviais, tarp kurių buvo ir buvusia vilnietė Sonata. Taigi bendravimas vyko ne tiktai anglų, bet ir lietuvių kalba.
Erfurto Koenigin-Luise gimnazijoje Konferencijos dalyviai parodė, kad sugeba ne tiktai rimtai dirbti, bet ir prasmingai ilsėtis. Daug įspūdžių paliko Pub Quiz (istorijos viktorina). Klausimai buvo iš Erfurto, Vokietijos bei pasaulio istorijos ir kultūros. Nugalėtoju tapo tarptautinė komanda su Vokietijos istorijos mokytojų asociacijos prezidentu Ulrich‘u Bongertmann‘u priešakyje. Konferencijos metu mielai bendravo pasiuntiniai iš Šiaurės ir Pietų Europos, iš Vakarų ir Rytų. Vienas dalyvis atvyko net iš Buriatijos (Rusijos Federacijos Tolimų Rytų krašto). Iš Erfurto EUROCLIO konferencijos įspūdžių galiu drąsiai teigti, kad mūsų mokytojų metodinis lygis nėra prastesnis už kitų Europos (tuo tarpu ir pažangiausių – tokių, kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Olandija, Švedija ir kt.) šalių mokytojų. Neabejoju, kad mes galime kitiems parodyti daug savo pedagogikos praktikos pavyzdžių. Bet kažkodėl nesame drąsūs ar neturime pakankamo noro ugdyti Europą. Aš nekalbu apie kasmetinę EUROCLIO konferenciją Vilniuje. Bet vieną-kitą tarptautinį seminarą gal inicijuosime? Gal pirma su kaimynais: Latvija, Estija, Lenkija. Kodėl latviai ir estai sugeba tą daryti pastoviai, o mūsų tarptautinis aktyvumas kol kas toks žemas? Tai klausimas LIMA nariams, ŠMM, LEU, visiems Lietuvos istorijos mokytojams. Ypač norėtųsi aktyviai pakviesti prisidėti prie to reikalo mūsų istorijos mokytojų bendruomenės jaunimą. Mano dalyvavimas konferencijoje buvo finansuotas iš Švietimo Mainos Paramos Fondo lėšų, Mokymosi visą gyvenimą programos (Comenius). Straipsnis atspindi mano asmeninį požiūrį (Europos Komisija neatsako už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą). |
Paskutinį kartą atnaujinta Trečiadienis, 12 Birželis 2013 14:36 |