XXIII Lietuvos mokinių istorijos olimpiada |
Parašė Žaneta Vaškevičienė |
Gintaro Tamkaus nuotr. Praeitą savaitę, balandžio 26-27 dienomis, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje šurmuliavo gabiausi Lietuvos jaunieji istorikai. Džiugu buvo matyti iš įvairių Lietuvos kampelių taip gausiai susirinkusius, žingeidžius, smalsius ir kūrybiškus mokinius bei juos lydėjusius mokytojus. Šių metų jaunųjų istorikų olimpiados tema buvo ,, Lietuvių tautos kova dėl valstybingumo atkūrimo 1940-1990 metais“. Olimpiadą organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Kauno miesto savivaldybė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Lietuvos edukologijos universiteto istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija. Renginys finansuotas iš Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos lėšų. XXIII Lietuvos mokinių istorijos olimpiadoje dalyvavo 75 mokiniai.Geriausiais pripažinti šie mokiniai ir juos ruošę mokytojai: I vietą laimėjo Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos IV klasės mokinė Ieva Paškauskaitė (mokytoja Milda Sledžiuvienė). II vietą laimėjo Šilutės Vydūno gimnazijos III klasės mokinys Eimantas Šaulitis (mokytojas Saulius Zdanavičius) ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos IV klasės mokinė Kotryna Tamkutė (mokytoja Saulė Čepononienė). III vietą laimėjo Telšių raj. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos 12 klasės mokinys Lukas Fabijonavičius (mokytoja Nijolė Pocevičienė), Marijampolės Sūduvos gimnazijos IV klasės mokinys Žymantas Mozūraitis (mokytojas Saulius Pituška), Radviliškio Vaižganto gimnazijos IV klasės mokinė Greta Paskočiumaitė (mokytoja Laima Maminskienė).
Gintaro Tamkaus nuotr. Olimpiados užduotis rengė Lietuvos edukologijos universiteto ir mūsų asociacijos mokytojų komanda. Vertinimo komisijai vadovavo. prof. dr. Juozas Skirius (Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto, Visuotinės istorijos katedros vedėjas).
Gintaro Tamkaus nuotr. Mokinių darbus vertino doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė (Lietuvos edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto prodekanė), doc. dr. Vida Pukienė (Lietuvos edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros docentė) Saulius Jurkevičius (Vilniaus licėjaus direktorius, mokytojas ekspertas), Violeta Kriščiūnienė (Vilniaus Antakalnio gimnazijos, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vedėja, mokytoja ekspertė), Žaneta Vaškevičienė (Vilniaus Žemynos gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė), Jūratė Jarmalauskienė (KTU gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė), Eugenija Paškauskienė (Kauno J. Grušo meno vidurinės mokyklos istorijos mokytoja ekspertė), Aušra Kvederaitienė (Kauno Dainavos vidurinės mokyklos istorijos mokytoja ekspertė), Saulius Mikuckis (Kauno dailės gimnazijos mokytojas metodininkas), Kristina Butenytė (Kauno A.Smetonos gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė), Martynas Maniušis (Vilniaus Žirmūnų gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto, Lietuvos istorijos katedros laborantas), Jolita Mitrulevičiūtė (Kauno VDU Rasos gimnazijos vyresnioji istorijos mokytoja). Mokiniai džiaugėsi, kad užduotys buvo įdomios ir skirtingo sudėtingumo. Tad veiklos užteko visiems, nepriklausomai nuo pasiruošimo lygmens. Tie, kuriems prasčiau sekėsi konkuruoti su kitais, turėjo galimybę praturtinti save ir pagilinti žinias skaitydami vertingus istorijos šaltinius. Šiais metais užduoties rengėjai stengėsi daug dėmesio skirti mokinių vertybinių nuostatų ugdymui ir jų puoselėjimui. Juolab kad ir tema buvo tam dėkinga.Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pristatydamas mokiniams užduotis, komentavo, kad pateikti klausimai nėra skirti vien istorijos žinioms patikrinti, jie buvo itin prasmingi ir didaktiškai svarbūs.
Reikia pastebėti, kad olimpiados organizatoriai – kauniečiai stengėsi, kad mokiniai ir mokytojai turiningai praleistų laiką. Mokiniai žaidė orientacinį žaidimą ,,Pažink Kauno miestą“, lankėsi Kauno dramos teatre ir žiūrėjo spektaklį ,, Apsivalymas“. Mokytojai turėjo galimybę susitikti ir pabendrauti su švedų režisieriumi ir vertėju, filologu ir teologu, dokumentinių filmų apie Lietuvą kūrėju Jonu Ohmanu, susipažinti su įvairių leidyklų naujai išleistomis knygomis, dalyvauti ekskursijoje ,,Maironis Kaune“, išvykoje į Pažaislio vienuolyną, Napoleono kalną, prisikėlimo bažnyčią, pasivažinėti funikulieriumi. Dėkojame Kauno Maironio universitetinei gimnazijai, kuri sudarė puikias darbo sąlygas tiek mokiniams, tiek vertinimo komisijai. Iškilmingiausia olimpiados dalis – uždarymas - vyko istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune, kur sveikinimo kalbas sakė ir apdovanojimus laimėtojams teikė Kauno meras Andrius Kupčinskas, Seimo nariai Egidijus Vareikis ir Dalia Teišerskytė.
Gintaro Tamkaus nuotr. Džiugu, kad istorijos olimpiadose dalyvauja ne atsitiktiniai, o besidomintys istorija mokiniai. Dauguma iš šios olimpiados nugalėtojų, ne tik dalyvauja ne pirmą kartą, bet ir antrą kartą laimi prizines vietas Lietuvoje. Pakalbinus, kodėl verta dalyvauti istorijos olimpiadoje, II vietos laimėtoja Kotryna Tamkutė atsakė:,,dalyvavimas olimpiadoje - tai pirmiausia nepamirštama patirtis, nerimas stačia galva į dar neatrastus, neišbandytus, neįvertintus istorijos vandenis. Tai nuotykis, kurio metu iš naujo atrandi save, imi stipriau vertinti aplink esančius žmones, įgyji neįkainojamos patirties, pripildai savo pasaulį tik gražiomis ir šiltomis spalvomis... Ar gali būti kas nors geriau už galimybę išgyventi tai, ką jautė skirtingais laikotarpiais gyvenę žmonės, suprasti, kaip jie suvokė pasaulį, kaip kiekvienas įvykis veikė to meto visuomenę, ir kaip mes galime iš to pasimokyti, kad nekartotume praeities klaidų... Žinoma, tai sunkus, daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas, tačiau patirtis atperka viską. Tos dvi dienos (keturios, jei sudėsime ir praeitų metų dienas) išmoko daugiau nei savaitė mokykloje, jų metu įgyti draugai ir žinios, suvokimas lieka visam gyvenimui. Kodėl būtent istorija? Vadovaujuosi idėja, jog tik suvokęs praeitį, žmogus gali kurti ateitį. Tik atradęs save, jis gali tobulėti pats ir tobulinti šalia esančius, savo tautą, valstybę. Ir žinoma, nieko nėra neįmanomo, svarbiausia labai labai norėti...“ Manau, kad tokie žodžiai yra balzamas kiekvieno mokytojo širdžiai... Tai dovana kiekvienam mokytojui, atperkanti ilgą ir sudėtingą darbą ruošiantis olimpiadoms. Belieka palinkėti sėkmės olimpiados laimėtojams ir juos ruošusiems mokytojams. Tikimės nuostabių, prasmingų ir džiugių akimirkų ir kitų mokslo metų istorijos olimpiadose...
|