Žodžio „Seimas“ prasmė ir parlamento vaidmuo Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje
Parašė Dr. Mindaugas Tamošaitis , Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos istorijos mokytojas ekspertas   

    Šiandieninėje Lietuvos visuomenėje žodis „Seimas“, kaip matyti iš žiniasklaidoje periodiškai pateikiamų sociologinių apklausų, vertinamas labai prieštaringai, o gyventojų pasitikėjimas šia šalies valdžios institucija nėra aukštas. Antra vertus, demokratinėje visuomenėje suvokiama, kad visų piliečių reguliariai renkamas Lietuvos Seimas yra būtinas. Reikia džiaugtis, kad po 1990 m. iki šiol Lietuvos vidaus politikoje didelių vidaus politinių krizių išvengta, nuo demokratinių nuostatų nenukrypta. To įrodymas – reguliariai vykstantys demokratiniai Seimo rinkimai – juos laimėjusios partijos formuodavo vyriausybę. Visais atvejais valdžia laimėjusioms politinėms jėgoms buvo perduodama taikiai. Nors pasitaikė vyriausybės krizių, šalis savo jėgomis sugebėjo atsitiesti ir išlaikyti demokratinę santvarką. Lietuva išvengė sukrėtimo, koks buvo 1926 m. gruodžio perversmas, po kurio šalyje susiformavo autoritarinis prezidento A. Smetonos valdymas, kuriam demokratiškai išrinktas Seimas nieko nereiškė.

Publikacijos tikslas – atskleisti žodžio „Seimas“ prasmę ir parlamento vaidmenį Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje. 

Skaityti plačiau...

Internetinė prieiga