Vizitas Varšuvoje
Parašė Žaneta Vaškevičienė   

 Šie metai paskelbti 1863-ųjų sukilimo metais. Lenkijoje šis sukilimas vadinamas Sausio sukilimu. Lietuvoje jis prasidėjo 1863 m. kovą. Minint sukilimo 150-mečio sukaktį, Lietuvoje ir Lenkijoje gausu minėjimų ir kitų renginių. Praeitą savaitę dalis mūsų asociacijos istorijos mokytojų lankėsi Varšuvoje.

1

Turėjome galimybę pagilinti savo žinias apie Sausio sukilimą. Lankėmės Varšuvos Citadelės, Lenkijos istorijos ir Varšuvos sukilimo muziejuose, senamiestyje. Buvome sužavėti muziejų edukacinėmis programomis. Lenkijos istorijos muziejaus darbuotojai papasakojo, kaip edukaciniai žaidimai skatina domėjimąsi istorija, pateikė edukacinių žaidimų pavyzdžių.

2Dalyvavome mokslinėje konferencijoje ,,1863 sukilimas Lietuvos ir Lenkijos perspektyvoje“. Konferencija vyko Varšuvos universiteto istorijos institute. Jos pradžioje buvo pristatytas leidinio ,,Kalba amžiai“ proginis numeris, išleistas lenkų ir lietuvių kalbomis. Leidinio rengėjai akcentavo, kad šis numeris ir jo išleidimo iniciatyva turėtų tapti indėliu siekiant lenkų ir lietuvių tarpusavio supratimo.

 Mokslinėje konferencijoje ,,1863 sukilimas Lietuvos ir Lenkijos perspektyvoje“ pranešimus skaitė lenkų istorikai profesoriai dr.hab.Tomasz Kirwalter, dr.hab.Andrzej Szwarc, dr.hab. Jolanta Sikorska – Kulesza, docentas dr. Adam Pomorski.

34 5

Pranešimus skaitė ir mūsų asociacijos nariai Vilniaus S. Daukanto gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė dr. Nelija Kostinienė ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Viktoras Lozovskis. 6Nelija Kostinienė skaitė pranešimą „Sausio sukilimo atmintis Lietuvoje“, kuriame buvo apžvelgti du esminiai aspektai – Sausio sukilimo vertinimas lietuvių istoriografijoje nuo XX a. per. iki šių dienų bei 1863-1864 m. sukilimo atminties įamžinimas 2012-2013 m. Prelegentė akcentavo, kad šiandien šis įvykis svarbus ne vien tik kaip pasipriešinimas, rodęs, kad valstybingumas dar gyvas Abiejų Tautų Respublikos gyventojų atminty, bet ir kitais aspektais - jo pavyzdžiu mes jaunajai kartai galime parodyti, kad per 68-erius okupacijos metus nebuvo užgniaužta Abiejų Tautų Respublikos valstybinė savimonė ir savigarba. Abiejų Tautų Respublikos gyventojai – lenkai, lietuviai, baltarusai – turėjo bendrus tikslus ir bendravalstybinį identitetą. Daug emocijų sulaukė Nelijos paskleista žinia apie pašto ženklo 1863 m. sukilimo 150-osioms metinėms paminėti pasirodymą. Buvo net norinčių jį įsigyti.

7Viktoras Lozovskis savo pranešime ,,Kaip yra švenčiamos 1863 m. sukilimo 150-osios metinės Lietuvos lenkų visuomenėje“ apžvelgė konkursus ir projektus, kuriuose dalyvavo ar planuoja dalyvauti lenkiškos mokyklos Lietuvoje.

 Ryškiausi iš jų buvo tarptautinis projektas ,,Laisvi su laisvaisiais“ ir tarpmokyklinis konkursas ,,1863 m. sukilimo pėdsakais Vilniuje“. Tarptautiniame konkursiniame projekte ,,Laisvi su laisvaisiais“ dalyvavo lenkiškos mokyklos iš Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos. Konkurso užduotis buvo surasti savo gyvenamoje aplinkoje 1863 m. sukilimo dvasinius ir materialinius pėdsakus ir laisva forma juos interpretuoti. Pavyzdžiui, sukurti fotoreportažą, parašyti esė, parengti interviu, pateiktį, parodą, sukurti vaidinimą arba filmą. Šį konkursą laimėjo ( buvo tarp laureatų ) Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija, sukūrę filmą apie Rūdininkų girioje surastą kryžių-paminklą sukilėliams. Wiktor Łozowski supažindino su nauju projektu ,,Rūpinamės 1863 m. sukilimo paveldu“. Jame dalyvauja apie 30 Lietuvos lietuviškų, lenkiškų ir rusiškų mokyklų. Projekto organizatoriai - Lenkijos Institutas, Lietuvos Švietimo ir Mokslo Ministerija bei Neformalaus Ugdymo Forumas Lietuvoje. Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija, Vilniaus S. Daukanto gimnazija ir Kauno Saulės gimnazija šiame projekte sieks atnaujinti anksčiau aprašytą ir apleistą kryžių-paminklą Rūdininkų girioje.

Užmezgėme ryšius su Varšuvos T. Reytano ir A. Kaminskio licėjais. T. Reitano licėjuje buvęs Lenkijos švietimo ministras Miroslaw Sawicki papasakojo apie Lenkijos švietimo sistemą. Su Lietuvos švietimo sistema supažindino Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė ir Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adam Blaškevič. Palyginę pranešimų turinį, supratome, kad mūsų švietimo sistemos ir jų problemos yra labai panašios.8

 A. Kaminskio licėjaus istorijos mokytoja Hanna Wach parodė pavyzdinį pamokos scenarijų apie Sausio sukilimą, papasakojo apie istorijos mokymą Lenkijoje, parodė istorijos egzamino ir atskirų mokomųjų temų užduočių pavyzdžius. Mums, istorijos mokytojams, buvo naudinga pamatyti, kaip licėjuose įrengtos klasės, mokytojų kambariai, sporto ir aktų salės, susipažinti su mokymo priemonėmis, stendine medžiaga, ugdymo organizavimo tvarka, padiskutuoti su mokytojais.

9 10 11

Praturtėjome ir tikimės praturtinti savo mokinius. Ne vieną iš mūsų stebino ir žavėjo patriotinis ir pilietinis lenkų jaunimo ugdymas, kurio pavyzdžių galima rasti ne tik mokyklose, bet ir Katedroje, ir kasdienėje aplinkoje.

Vizitas buvo puikiai organizuotas ir turiningas. Dėkojame jo organizatoriui Varšuvos Universiteto profesoriui Michał Kopczyński ir rėmėjui - Lietuvos ir Lenkijos J. Giedrojcio forumui.