Kokia jūsų nuotaika po konklavos?

Esu laimingas, kad bendromis pastangomis su kardinolais greitai atradome vieningą sprendimą. Asmeniškai labai džiaugiuosi, kad išėjome iš Europos ribų, kad Bažnyčia pasirodo kaip Visuotinė, pasaulinė. Popiežius Pranciškus ateina vesti Dievo tautą iš Pietų Amerikos, kur šiuo metu gyvena daugiausiai pasaulio katalikų. Manau, kad tai bus labai gražus ženklas ir liudijimas, jog Bažnyčia nėra tik europietiška. Ji išplitusi po visą pasaulį ir mes turime atkreipti didesnį dėmesį į Trečiojo pasaulio katalikus, į visus kontinentus. Tikiu, kad čia Dievo apvaizdos darbas ir gal kitą kartą popiežiumi jau bus išrinktas kardinolas iš Afrikos ar Azijos, kas žino.

Prieš ir per konklavą nerimo diskusijos, kokių reformų reikia Bažnyčiai ir kokių savybių vadovas galėtų jas įgyvendinti. Kokios popiežiaus Pranciškaus savybės sužavėjo kardinolus elektorius?

Kai renkame popiežių, negalvojame pirmiausia apie reformas, o ieškome, koks žmogus būtų tinkamiausias užimti šv. Petro įpėdinio tarnystę. Ieškojome atsakymo asmeninėje ir bendruomeninėje maldoje, visą savaitę meldėmės, klausdami Dievo, ko reikia Bažnyčiai.

Dabar visi kalba apie naująją evangelizaciją ir būtinybę įgyvendinti užsibrėžtus žingsnius. O dabartinis popiežius Pranciškus savo krašte, Buenos Airių vyskupijoje, tikrai buvo vienas iš tų, kurie pats ėjo ieškoti žmonių, prisiartino prie tų, kurie vargsta, norėdamas juos paguosti ir atnešti Kristaus šviesą.

Mūsų pats pirmasis uždavinys yra skelbti Jėzaus Kristaus evangeliją mažutėliams. Popiežius tikrai yra iš tų žmonių, kuris tą darė dar būdamas vyskupas. Pietų Amerikoje gyvena daug suvargusių žmonių, ten didžiulė socialinė atskirtis – maža dalis gyventojų labai turtingi, o dauguma vargšai. Pranciškui tas labai rūpėjo ir manau, kad jis ves Bažnyčią tokia kryptimi, kad Bažnyčia neužsidarytų savyje, nežiūrėtų į save, bet į paprastus žmones pasaulyje ir neštų ten Kristaus šviesą, gailestingumą ir meilę. Manau, kad jis atliks dvasines reformas, ką savo gyvenime darė ir šv. Pranciškus, kurio vardą popiežius pasirinko.

Kuo Bažnyčią turėtų praturtinti tai, jog išrinktasis popiežius yra jėzuitas, o pasirinko Pranciškoniškosios šeimos globėjo vardą?

Ir šv. Pranciškus, ir šv. Ignacas yra brangūs Dievo vaikai, savo būdu praturtinę Bažnyčią. Popiežius Pranciškus, būdamas jėzuitas, turi aukštą išsilavinimą, o tai labai svarbu atliekant Šventojo Tėvo tarnystę. Iš kitos pusės, jo gyvenimas arti žmonių išugdė paprastumą, kuriuo pasižymėjo šventasis Pranciškus. Manau, kad tai bus du vienas kitą papildantys gražūs bruožai. Jis turi aiškią viziją, ko reikia pasauliui, aštrų protą, o kartu ir paprastumą, kuris leidžia prieiti prie eilinių žmonių ir rasti su jais bendrą kalbą. Džiaukimės, kad yra tokių didžių žmonių, kurie kartu moka būti mažutėliais.

Kokie planuojami pirmieji naujojo popiežiaus žingsniai?

Dabar reikės truputį palaukti, tačiau Bažnyčia jau yra nurodžiusi naujosios evangelizacijos kryptį, todėl ir toliau turėtų eiti tuo keliu. Mes, kardinolai, tikimės, kad galėsime bendradarbiauti su naujuoju popiežiumi. Poryt visi kardinolai eisime į susitikimą su juo, lauksime naujų nurodymų ir užsibrėžtų tikslų. Tačiau žinau, kad pagrindinis akcentas bus misionieriška veikla, kad Bažnyčia neužsidarytų, nebūtų kaip sustingęs bokštas, kuris tik ginasi nuo visų priešiškai nusiteikusiųjų puolimų, bet su paprastumo dvasia eitų į žmones, nebijotų skelbti evangeliją gatvėse, nes tam ir esame Viešpaties pasiųsti. Galbūt ir kunigai daugiau išsijudinsime.

Kokie dabar artimiausi Jūsų planai?

Palauksiu, kol antradienį per šv. Juozapo šventę popiežius bus oficialiai inauguruotas šv. Petro įpėdinio misijai ir pora dienų po, prieš Verbų sekmadienį, planuoju grįžti į Lietuvą. Siunčiu šiltus linkėjimus visiems bernardinai.lt skaitytojams.

Bendravo Monika Midverytė OFS