XXIII Lietuvos mokinių istorijos olimpiada |
Parašė Žaneta Vaškevičienė
|
Gintaro Tamkaus nuotr.
Praeitą savaitę, balandžio 26-27 dienomis, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje šurmuliavo gabiausi Lietuvos jaunieji istorikai. Džiugu buvo matyti iš įvairių Lietuvos kampelių taip gausiai susirinkusius, žingeidžius, smalsius ir kūrybiškus mokinius bei juos lydėjusius mokytojus. Šių metų jaunųjų istorikų olimpiados tema buvo ,, Lietuvių tautos kova dėl valstybingumo atkūrimo 1940-1990 metais“.
Olimpiadą organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Kauno miesto savivaldybė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Lietuvos edukologijos universiteto istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija. Renginys finansuotas iš Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos lėšų.
|
Skaityti daugiau...
|
|
Aktyvėja Alytaus istorijos mokytojai |
Parašė Asta Lukšienė
|
Aktyvėjanti ir atsinaujinanti istorijos mokytojų bendruomenės veikla džiugina Alytaus istorijos mokytojų asociacijos skyriaus narius. Suvokdami, kad tik vienybėje - stiprybė, Alytaus mokytojai dar praeitą rudenį atnaujino narystę asociacijoje.
Balandžio 3 dieną vykusiame susirinkime LIMA Alytaus skyriaus pirmininke buvo išrinkta A.Ramanausko – Vanago gimnazijos istorijos mokytoja Ramutė Volkuvienė, iždininke Vidzgirio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Asta Truncienė.
Stebėdami vykstančius pokyčius LIMA veikloje aktyvūs Alytaus mokytojai tikisi platesnio ir efektyvesnio įvairių Lietuvos rajonų mokytojų bendradarbiavimo, gerosios patirties sklaidos ir visiems rūpimų klausimų sprendimo. Ramutė Volkuvienė pasidžiaugė, kad skyriaus veikloje noriai ir energingai dalyvauja jauni mokytojai.
Tikimasi, kad ši LIMA grupė netik aktyviai dirbs, bet ir įkvėps vienytis kitus Dzūkijos mokytojus. |
Parašė Virginija Kalninis
|
Biržų rajono istorijos mokytojai nutarė atnaujinti narystę asociacijoje. Balandžio 11 dieną Biržų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centre negausi mokytojų grupė susirinko pasidalinti savo rūpesčiais ir, atsiliepdami į LIMA tarybos kvietimą, įkūrėme skyrių. Dauguma dalyvių išreiškė nuomonę, kad istorijos mokytojams yra svarbu telktis siekiant bendrų , pasidalinant profesine patirtimi.Mūsų grupė yra negausi, tačiau tikimės sėkmingai atstovauti LIMA organizacijoje.
Skyriaus pirmininke išrinkta Biržų ,,Saulės“ gimnazijos mokytoja Virginija Kalninienė, iždininke Biržų ,,Saulės“ gimnazijos mokytoja Danutė Balčiūnienė. |
Vilniaus istorikai ruošiasi skrydžiui LIMOS padangėje |
Parašė Mindaugas Nefas
|
Balandžio 11 d. Vilniaus Antakalnio gimnazijoje vyko Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos (LIMA) Vilniaus miesto skyriaus steigiamasis susirinkimas. Vilniaus miesto istorijos mokytojus savo dainomis sveikino bei džiugino LIMA tarybos narys R. Navickas su pagalbininkais, atlikę nuostabią meninę programą.
LIMA skyriaus įsteigimas yra būtinybė, siekiant suburti istorijos mokytojų bendruomenę Vilniuje. Svarbiausi susirinkimo klausimai – skyriaus įsteigimas ir pirmininko rinkimai. Steigiamajame susirinkime dalyvavę mokytojai į skyriaus pirmininko postą iškėlė Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokytoją Sonatą Džiavečkaitę ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokytoją Mindaugą Tamošaitį. Daugumos sprendimu skyriaus pirmininke buvo išrinkta Sonata Džiavečkaitė, kuri vylėsi, jog pavyks suburti Vilniaus miesto istorijos mokytojų bendruomenę.
Susirinkusių mokytojų siūlymu naujajai Vilniaus miesto skyriaus pirmininkei į pagalbą buvo išrinkti aktyvūs mokytojai - N. Kostinienė (Vilniaus Simono Daukanto gimnazija), E. Šalnienė (Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazija), M. Tamošaitis (Vilniaus Simono Daukanto gimnazija) ir M. Nefas (Vilniaus Radvilų gimnazija). Artimiausiu metu ketinama pasiskirstyti atsakomybės sritimis ir imtis darbo.
Naujojo LIMA skyriaus nariai tikisi aktyvaus miesto mokytojų dalyvavimo veikloje, kuris yra naudingas ne tik mokytojams bet visai Lietuvai. Juk puikūs istorikai sukurs puikią mokyklą, o ji savo ruoštu nuostabią mūsų Valstybę.
|
Žodžio „Seimas“ prasmė ir parlamento vaidmuo Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje |
Parašė Dr. Mindaugas Tamošaitis , Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos istorijos mokytojas ekspertas
|
Šiandieninėje Lietuvos visuomenėje žodis „Seimas“, kaip matyti iš žiniasklaidoje periodiškai pateikiamų sociologinių apklausų, vertinamas labai prieštaringai, o gyventojų pasitikėjimas šia šalies valdžios institucija nėra aukštas. Antra vertus, demokratinėje visuomenėje suvokiama, kad visų piliečių reguliariai renkamas Lietuvos Seimas yra būtinas. Reikia džiaugtis, kad po 1990 m. iki šiol Lietuvos vidaus politikoje didelių vidaus politinių krizių išvengta, nuo demokratinių nuostatų nenukrypta. To įrodymas – reguliariai vykstantys demokratiniai Seimo rinkimai – juos laimėjusios partijos formuodavo vyriausybę. Visais atvejais valdžia laimėjusioms politinėms jėgoms buvo perduodama taikiai. Nors pasitaikė vyriausybės krizių, šalis savo jėgomis sugebėjo atsitiesti ir išlaikyti demokratinę santvarką. Lietuva išvengė sukrėtimo, koks buvo 1926 m. gruodžio perversmas, po kurio šalyje susiformavo autoritarinis prezidento A. Smetonos valdymas, kuriam demokratiškai išrinktas Seimas nieko nereiškė.
Publikacijos tikslas – atskleisti žodžio „Seimas“ prasmę ir parlamento vaidmenį Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje.
Skaityti plačiau...
Internetinė prieiga |
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 Sekantis > Pabaiga >>
|
Puslapis 49 iš 54 |