Balandžio 25 – 26 dienomis vyko XXV-oji Lietuvos mokinių istorijos olimpiada. Šiemet geriausiai Lietuvos istoriją išmanančius mokinius širdingai priėmė Lietuvos edukologijos universiteto  Istorijos fakultetas.

    Iš visos respublikos atvykusius mokinius ir jų mokytojus sveikino LR Seimo nariai V. Aleknaitė – Abramikienė ir A. Ažubalis, LR Krašto apsaugos ministro patarėja G. Janulaitytė  LEU istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Eugenijus Jovaiša,  Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas G. Beresnevičius. O susirinko išties nemažas Lietuvos istoriją išmanančių mokinių būrys -75 mokiniai. Jiems teko nelengvos užduotys tema „Lietuva 1987–2004 metais: politinės, socialinės-ekonominės ir kultūrinės transformacijos“. Po dviejų dienų darbo, komisija geriausiais paskelbė:

Istorija  - tautą vienijantis veiksnys

Kad istorija yra kiekvienam svarbi, parodė norinčių dalyvauti konkurse skaičius ir plati konkurso dalyvių geografija. Konkurse dalyvavo iš JAV, Anglijos, Italijos, Maltos, Olandijos, Pietų Amerikos, Vokietijos, Baltarusijos lietuviai, Punsko lietuviai ir t.t. Jų buvo apie 32 tūkstančius... Apie 1000 tikrinosi savo žinias, atlikdami elektroninį testą... Dar buvo rašančių, jog apgailestauja, kad nežinojo nieko apie konkursą, bet ateityje norėtų jame pasitikrinti savo žinias...

Konkursą organizavo Lietuvos istorijos mokytojų asociacija

            Kodėl Tautą pasitikrinti istorijos žinias pakvietė mokytojas? Norėjosi parodyti visuomenei, kad mokytojas yra pilietiškas ir patriotiškas. Jis ne tik streikuoja ir reikalauja didesnio užmokesčio... Mokytojas dalijasi ir dalina žinias, formuoja pilietinę brandą,  siekia inicijuoti pozityvius pokyčius , ypač dabar,  kai vyksta informacinis karas.  Džiugu, kad  šią žinią išgirdo ir suprato ne vienas Lietuvos istorijos mokytojas. Tą liudija ir jūsų atsiliepimai: ,,konkursas padėjo suvokti savo tapatumą su Lietuvos istorija ir kultūra, išgyventi patriotizmo ir pažinimo jausmą. Taip pat padėjo prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą“ (Iš Šalčininkų „Santarvės“ vidurinės mokyklos ataskaitos). ,,Dalyvauti tokiame konkurse buvo garbės reikalas. Susibūrėme ir parodėme, kad „Lietuva – tai mes“ (Iš VšĮ Kelmės PRC Tytuvėnų skyriaus ataskaitos).

Ar klausimai tikrai buvo sunkūs!?

        Dalis atsiliepimų iš mokyklų apie konkurso užduotį akcentavo, jog klausimai buvo sunkūs, kad tai buvo atviri, o ne kaip įprasta testo forma su pasirenkamais keturiais atsakymo variantais, todėl mokiniai po konkurso išėjo nusivylę...

          Bet pažiūrėkime į tai kiek atidžiau:

3 klausimas prašė nurodyti vienintelės karališkosios poros vardus, t.y. Mindaugo ir Mortos, apie tai rašoma net 5 klasės istorijos vadovėlyje  :(

7 klausimas iš Lietuvos miestų istorijos... čia tereikėjo tik šiek tiek logikos, suvokti, kad europiniai reiškiniai į Lietuvą ėjo iš kryžiuočių valstybės ir Lenkijos, kad ten buvo įprasta europinė santvarka su laisvais miestais, cechais, vienuolijomis, kurias mokėmės diegti ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje. Džiaugiamės kad turime uostą, bet ne visada sugebame suvokti jį bendrame senosios Lietuvos istorijos kontekste.